Vaistinis preparatas: LINCOCIN
Puslapis: 3


4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Nustatytas linkomicino ir eritromicino antagonizmas in vitro, kuris gali būti kliniškai reikšmingas, todėl šių vaistinių preparatų vartoti kartu negalima.

Nustatyta, kad linkomicinas blokuoja nervinio impulso perdavimą raumenims, todėl gali sustiprinti kitų nervo raumens jungties blokatorių poveikį. Atsižvelgiant į tai, kartu su tokias vaistiniais preparatais linkomiciną reikia vartoti atsargiai.

Kaolinas slopina linkomicino absorbciją virškinimo trakte, taigi, jeigu šiuos vaistinius preparatus reikia vartoti kartu, rekomenduojama kaoliną išgerti bent 2 valandas prieš linkomiciną.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Tyrimų metu žiurkėms buvo girdoma 1000 mg/kg kūno svorio (7,5 karto didesnė už didžiausią 8 g paros dozę žmogui) linkomicino dozė. Nepalankaus poveikio palikuonių išgyvenimui laikotarpyje iki žindymo nutraukimo nebuvo. Taip pat nebuvo teratogeninio poveikio žiurkėms, kurios gavo daugiau kaip 55 kartus didesnę dozę, palyginti su rekomenduojama didžiausia 8 g paros doze suaugusiesiems.

Linkomicinas prasiskverbia pro placentą ir jo koncentracija bambagyslės serume yra apytikriai lygi 25 ( motinos serume esančios koncentracijos. Žymesnio vaistinio preparato kaupimosi vaisiaus vandenyse nepastebėta. Reikiamų duomenų apie linkomicino vartojimą moterims nėštumo metu nėra. Duomenys apie 302 nėščias moteris, gydytas linkomicinu įvairių nėštumo etapų metu, parodė, kad apsigimimų ar tolesnio vaiko vystymosi sutrikimų nepadaugėjo, palyginti su kontroline jaunesnių nei 7 metų vaikų grupe. Visgi LINCOCIN nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus, kai gydymo nauda motinai perveria galimą riziką vaisiui.

Buvo nustatyta, kad linkomicino prasiskverbia į motinos pieną ir jame atsiranda 0,52,4 mikrogramų/ml koncentracija. LINCOCIN žindymo laikotarpiu vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Virškinimo trakto sutrikimai. Pykinimas, vėmimas, pilvo distresas, nepaliaujamas viduriavimas, ezofagitas, pseudomembraninis kolitas, glositas, stomatitas, išangės niežulys.

Nervų sistemos sutrikimai. Retais atvejais galvos skausmas.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai. Eozinofilija, trombocitopenija, neutropenija, leukopenija, agranulocitozė ir trombocitopeninė purpura. Be to, aprašyta retų aplazinės anemijos ir pancitopenijos atvejų.

Imuninės sistemos sutrikimai. Angioneurozinė edema, seruminė liga ir anafilaksija. Retais atvejais pasireiškė daugiaformė eritema ir panašių sutrikimų, kaip sergant Stiveno ir Džonsono sindromu.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai. Niežėjimas, odos išbėrimas, dilgėlinė, vaginitas bei reti eksfoliacinio dermatito bei dermatito su pūslelėmis ir pūslėmis atvejai.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai.Gelta ir kepenų funkcijos tyrimų rodmenų sutrikimai.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>