Vaistinis preparatas: Licaformot
Puslapis: 2


Simptominis bronchinės astmos ir kitų lėtinių obstrukcinių kvėpavimo takų ligų, kurių metu laikinai sutrinka kvėpavimo takų praeinamumas, gydymas

Įprastinė palaikomoji dozė – 1 inhaliacinė kapsulė (12 mikrogramų) du kartus per parą.

Fizinio krūvio sukeliamo bronchų spazmo profilaktika ar vaisto vartojimas prieš neišvengiamą ekspoziciją žinomu alergenu

1 inhaliacinės kapsulės (12 mikrogramų) turinys inhaliuojamas 15 minučių prieš tikėtiną fizinį aktyvumą ar ekspoziciją alergenu.

Jaunesniems kaip 5 metų vaikams vaisto vartoti negalima.

Būtina pasirūpinti, kad gydytojas ar vaistininkas išmokytų pacientą naudotis inhaliatoriumi.

Svarbu informuoti pacientą apie tai, kad želatininės kapsulė gali skilti į skeveldras ir maži želatinos gabalėliai gali patekti į burną ar gerklę inhaliacijos metu. Kapsulės skilimą į skeveldras galima sumažinti ją praduriant ne daugiau kaip vieną kartą.

Iki vartojimo kapsules reikia laikyti lizdinėje plokštelėje.

Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Kai astmos simptomai tampa kontroliuojami, reikėtų apsvarstyti laipsniško Licaformot dozės mažinimo galimybę. Mažinant vaisto dozę, svarbu reguliariai įvertinti pacientų būklę. Reikėtų skirti mažiausią veiksmingą Licaformot dozę.

Ilgo poveikio beta-2 agonistų negalima vartoti kaip pirmojo pasirinkimo vaistų astmai gydyti (jų poveikio nepakanka).

Vartojant Licaformot, gali pasireikšti sunkių su astma susijusių nepageidaujamų reiškinių ir ligos paūmėjimų. Pacientams reikėtų nurodyti, kad jie tęstų gydymą, tačiau kreiptųsi į gydytoją, jei pradėjus vartoti Licaformot, astmos simptomai išliktų nekontroliuojami arba pablogėtų.

Nors Licaformot galima skirti kaip papildomo vaisto, kai astmos simptomams tinkamai kontroliuoti nepakanka inhaliuojamųjų kortikosteroidų, tačiau vaisto negalima pradėti vartoti sunkaus astmos paūmėjimo metu arba kai astma reikšmingai ar greitai sunkėja.

Būtina imtis atsargumo priemonių, jei yra:

išeminė širdies liga;

širdies ritmo sutrikimas (ypač – trečio laipsnio atrioventrikulinė blokada);

sunkus širdies nepakankamumas;

idiopatinė subvalvulinė aortos stenozė;

hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija;

tirotoksikozė,

pailgėjęs (arba įtariama, jog pailgėjęs) QT intervalas (QTc > 0,44 s, žr. 4.5 skyrių);

sunki kepenų cirozė.

Cukriniu diabetu sergančių pacientų gliukozės kiekį kraujyje reikia tikrinti dažniau dėl hiperglikeminio beta-2 agonistų poveikio.

Hipokalemija:

Gydymas beta-2 agonistais gali sukelti reikšmingą hipokalemiją. Būtinos ypatingo atsargumo priemonės gydant ūmią sunkios formos astmą, nes hipoksijos rizika didina hipokalemijos riziką.

Hipokaleminis efektas gali padidėti, jei tuo pat metu gydoma kitais vaistais (žr. 4.5 skyrių). Tokiais atvejais būtina tikrinti kalio kiekį kraujo serume.

Paradoksinis bronchų spazmas:

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>