Vaistinis preparatas: Glimasol
Puslapis: 3


Skirtingo dozavimo schemoms tiekiamos atitinkamo stiprumo tabletės.

4.3 Kontraindikacijos

Glimasol draudžiama vartoti jeigu yra:

nuo insulino priklausomas diabetas;

diabetinė koma;

ketoacidozė;

sunkus inkstų ar kepenų veiklos sutrikimas;

padidėjęs jautrumas glimepiridui, kitiems sulfanilkarbamido ar sulfonamidų dariniams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Sunkaus inkstų ar kepenų veiklos sutrikimo atvejais, vietoj glimepirido būtina vartoti insulino.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Glimasol būtina gerti prieš pat valgį arba jo metu.

Jei valgoma nereguliariai ar valgymas praleidžiamas, Glimasol gydomam pacientui gali atsirasti hipoglikemija. Jos galimi simptomai yra galvos skausmas, vilko apetitas, pykinimas, vėmimas, apatija, mieguistumas, miego sutrikimas, nerimavimas, agresyvumas, gebėjimo susikaupti, budrumo ir reakcijos greičio sutrikimas, depresija, sumišimas, kalbos ir regos sutrikimas, afazija, drebulys, paralyžius, jutimo sutrikimas, galvos svaigimas, bejėgiškumas, savikontrolės išnykimas, kliedesys, traukuliai, apsnūdimas ir sąmonės sutrikimas (gali ištikti net koma), paviršutiniškas kvėpavimas ir bradikardija.

Be to, gali atsirasti adrenerginės sistemos reakcijos į hipoglikemiją sukeltų pokyčių, pvz., prakaitavimas, odos drėgnumas ir šaltumas, nerimas, tachikardija, hipertenzija, palpitacija, krūtinės angina ir širdies aritmijos.

Sunkaus hipoglikemijos priepuolio požymiai gali būti panašūs į insulto požymius.

Hipoglikemijos simptomus beveik visada galima greitai palengvinti nedelsiant pavartojus angliavandenių (cukraus). Dirbtiniai saldikliai yra neveiksmingi.

Iš kitų sulfanilkarbamido darinių vartojimo patirties žinoma, kad hipoglikemija, nepaisant tinkamų pagalbos priemonių iš pradžių sukelto pagerėjimo, gali pasikartoti.

Jei yra sunki ar ilgiau trunkanti hipoglikemija, tik laikinai sureguliuojama įprastiniu cukraus kiekiu, būtinas neatidėliotinas medikamentinis gydymas. Kartais ligonį reikia net stacionarizuoti.

Hipoglikemijos atsiradimą skatina toliau išvardyti faktoriai:

- nenoras (dažniausiai senyvų pacientų) ar nesugebėjimas bendradarbiauti;

- nepakankama mityba, nereguliarus maitinimasis, valgymo praleidimas ar badavimo periodai;

- fizinio krūvio ir suvartoto angliavandenių kiekio neatitikimas;

- dietos pokyčiai;

alkoholio vartojimas, ypač žmonėms, kurie praleidžia valgymą;

- sutrikusi inkstų veikla;

- labai sutrikusi kepenų veikla;

- Glimasol perdozavimas;

- tam tikri nekompensuoti endokrininės sistemos sutrikimai, darantys įtaką angliavandenių apykaitai, ar veiksniai, trikdantys hipoglikemijos reguliavimą (pvz., kai kurie skydliaukės veiklos sutrikimai, priekinės hipofizės dalies ar antinksčių žievės nepakankamumas);

- kartu vartojami kai kurie kiti vaistiniai preparatai (žr. 4.5 skyrių).

Glimasol gydomų ligonių kraujyje ir šlapime būtina reguliariai stebėti gliukozės kiekį. Be to, rekomenduojama nustatyti, kokia hemoglobino dalis yra glikuota.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>