(embolia a. cerebri)

Dažniausiai embolas patenka iš širdies į vidurinę smegenų arteriją (75% visų smegenų embolijų), esant prieširdžiu virpėjimui.

Rečiau embolai atskyla, sergant endokarditu, esant įgytoms ar įgimtoms širdies ydoms, po širdies operacijų, gimdymų.

O kai kuriais atvejais embolai patenka iš plaučių pūlinių, kavernų.

Kartais, lūžus ilgiesiems kūno kaulams ir pažeidus kaulų čiulpus, į kraują ir vėliau pro plaučius į smegenis nukeliauja riebalų lašeliai, kurie užkemša smegenų arterijas. Praslinkus 12—72 val., atsiranda~š'megenų embolijai būdingi klinikiniai reiškiniai.

Kai kada medicinos personalas, neatsargiai atlikdamas intravenines ir intramuskulines injekcijas, įleidžia oro, dėl to įvyksta smegenų embolija.

Sekcijos metu galvos smegenų pusrutulyje matomas trikampio formos, kyliu į smegenų gilumą įsiterpęs pilkos spalvos smegenų audinio suminkštėjimas. Kai kada į suminkštėjusius audinius prisisunkia kraujo.

Patekus embolui į smegenų arteriją, ligonis keletui minučių ir net keletui valandų gali netekti sąmonės. Kai kada jį ištinka vienas ar keli nuomaro priepuoliai. Per keletą sekundžių ligoniui paralyžiuojama ir pasidaro nejautri viena kūno pusė.

Jei paralyžiuota dešiniarankiui dešinė kūno pusė, tai sutrinka kalba, rašymas, skaitymas. Šie simptomai rodo, kad embolas pateko į vidurinę smegenų arterija.

Įvykus embolijai, ligonio sąmonė jei pradžioje ir sutrinka, greit atsistato, po to ligonis jaučiasi gerai. Išvaizda beveik kaip sveiko žmogaus, tik jis kiek išblyškęs, nusilpęs, pulsas aritmiškas. Kūno odos temperatūra normali. Smegenų skystis skaidrus, kai kada jame galima rasti kraujo. Tas rodo, kad į suminkštėjimo židinį įsisunkė kraujo.





<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą