(tabes dorsalis)

Smegenų džiūtis išsivysto, praslinkus 5— 20 metų po užsikrėtimo sifiliu, kai kuriais atvejais net po 1 metų.

Sergančio džiūtimi ligonio nugaros smegenų dangalai sustorėja, pasidaro matinės spalvos, juose matyti perivaskulinių infiltratų; užpakalinėse šaknelėse ir stulpuose išnyksta mielinas, nelieka ašinių cilindrų. Šiai ligai būdingi tokie simptomai:

1) šaudančio tipo skausmai kojose, kurie ypač sustiprėja nakties metu, esant blogam orui, ir trunka 1— 2 sekundes;

2) kojų tirpimas, juosiantys skausmai liemenyje, skruzdėlių bėgiojimo jutimas po visą kūną;

3) Achilo ir kelio sausgyslių refleksų sumažėjimas ar išnykimas;

4) odos jutimų sumažėjimas pilvo, liemens, veido ir kaklo srityse;

5) tabinė ataksija (jei pažeisti užpakaliniai stulpai ir sutrikę gilieji jutimai). Ligonis eina, plačiai išskėtęs kojas ir jas keldamas aukštai, tvirtai muša pėdomis į grindis (štampuojanti eisena);

6) raumenų hipotonija; per kelių sąnarius kojos išsilenkia į užpakalį;

7) tiesioginis Argailio— Robertsono simptomas. Vyzdžiai nereaguoja į šviesą ir yra smeigtuko galvutės dydžio, bet gerai konverguoja ir akomoduoja;

8) regimojo nervo pilkoji atrofija;

9) ptozė, žvairakumas, dvejinimasis (jei pažeisti akies judinamasis ir atitraukiamasis nervai);

10) įvairūs trofikos sutrikimai: iškrinta dantys, plaukai, atsiranda neskausmingos trofinės opos galūnėse, sustorėja ir deformuojasi sąnariai, lūžta kaulai;

11) lytinės potencijos sumažėjimas ir dalinis ar visiškas nesulaikymas šlapimo bei išmatų;

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą