Vaistinis preparatas: BARII SULFAS Medana
Puslapis: 7


Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines BARII SULFAS Medana medžiagas

Sudėtyje esantis metilo parahidroksibenzoatas ir propilo parahidroksibenzoatas gali sukelti alerginių reakcijų, kurios gali būti uždelstos.

Sudėtyje esantis sorbitolis gali laisvinti vidurius. 1 g sorbitolio energinė vertė – 2,6 kcal.

3. KAIP VARTOTI BARII SULFAS Medana

BARII SULFAS Medana visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas.

Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Bario sulfato suspensijos turi būti vartojama tik prižiūrint gydytojui.

Preparato kiekį, kurį reikia suvartoti tyrimo metu, kiekvienam pacientui nustato tyrimą atliekantis medikas.

Prieš atveriant talpyklę reikia gerokai papurtyti, kad suspensija taptų vientisa.

Tiriant stemplę, skrandį, dvylikapirštę bei plonąją žarną suspensijos reikia gerti.

Jei tiriama storoji žarna, reikia daryti suspensijos klizmą:

dvigubam kontrastiniam tyrimui suleidžiama neskiesto preparato;

įprastiniam tyrimui – preparato, skiesto vandeniu santykiu 1:1.

Prieš vartojimą suspensiją reikia pašildyti iki kūno temperatūros.

Priklausomai nuo tiriamos virškinimo trakto dalies, paciento kūno svorio, procedūros trukmės ir kitų faktorių paprastai suvartojama 80 – 200 ml suspensijos.

Kad būtų išvengta komplikacijų, susijusių su bario sulfato užsilaikymu virškinimo trakte, baigus virškinimo trakto tyrimą, suspensijos likučius reikia pašalinti (gerti pakankamai skysčio ir prireikus vartoti vidurių laisvinamųjų vaistų).

Pavartojus per didelę BARII SULFAS Medana dozę

Duomenų apie bario sulfato, naudojamo virškinamojo trakto rentgenologiniam ištyrimui, perdozavimą nėra.

4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

BARII SULFAS Medana, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį.

Vartojant suspensijos gali pasireikšti alerginė reakcija: dilgėlinė, niežėjimas, eritema, generalizuotas odos išbėrimas, paakių patinimas, deguonies apykaitos sutrikimo sindromas, kontaktinis dermatitas. Šie simptomai gali pasireikšti tyrimo metu ar po jo.

Gali sutrikti rijimas, užkietėti viduriai, atsirasti viduriavimas, žarnų nepraeinamumas, bario granuloma, prasidėti pilvo diegliai, apendicitas. Pilvo diegliai ir viduriavimas gali prasidėti suleidus į tiesiąją žarną per didelį preparato kiekį.

Pavieniais atvejais gali pakisti EKG, sumažėti kraujospūdis, pasireikšti migrena.

Pagyvenusių žmonių žarnyne bario sulfatas gali susilaikyti net 4-6 dienas.

Dėl netinkamai atliktos diagnostinės klizmos gali prasidėti pilvo, storosios ar tiesiosios žarnos uždegimas, prakiurti storoji žarna.

Jeigu bario sulfato patenka į kraujo apytaką (pvz., leidžiant į tiesiąją žarną), gali atsirasti diseminuoto intrakraujagyslinio krešėjimo (DIK) sindromas, sustoti širdis, sutrikti jos ritmas, pasireikšti skilvelių virpėjimas, bradikardija, sistolės susilpnėjimas, plaučių arterijų embolija, kvėpavimo nepakankamumas, negrįžtamas galvos smegenų pažeidimas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>