Vaistinis preparatas: Heparin Sandoz
Puslapis: 5


Tolesnė dozė nustatoma atsižvelgiant į kraujo krešėjimo tyrimų duomenis: trombino laiką, dalinį aktyvuoto tromboplastino laiką. Kad poveikis būtų gydomasis, minėtas laikas turi būti 2-3 kartus ilgesnis už normalų. Optimalų poveikį paprastai sukelia 30000 – 50 000 TV heparino dienos dozė. Jei ligonis medikamentui atsparus arba jam reikia labai didelės dozės, būtina nustatyti antitrombino III kiekį kraujyje.

Ekstrakorporinės kraujotakos metu heparino dozė yra 150-400 TV/kg kūno svorio ir dar 1500 – 2000 TV kiekvienai 500 ml konservuoto kraujo ar kraujo ląstelių dozei.

Teigiamą poveikį heparinas gali daryti ir vartojamas trumpalaikio arba ilgesnio gydymo streptokinaze metu. Tokiu atveju reikia leisti tokią heparino dozę, kad trombino laikas būtų 2-4 kartus ilgesnis už normalų. Jei kraujo krešuliai tirpinami urokinaze, ypač maža doze, kartu reikia leisti ir heparino. Šiuo atveju taip pat, kaip ir vartojant kartu su streptokinaze, reikia vartoti tokią heparino dozę, kad trombino laikas būtų 2-4 kartus ilgesnis už normalų.

Hemodializuojamiems ligoniams dozė nustatoma atsižvelgiant į kraujo krešėjimo tyrimų duomenis.

Pacientams, pradėjusiems vartoti geriamųjų antikoaguliantų (kumarino darinių), gydymą heparinu reikia tęsti tol, kol trombino laikas arba protrombino laikas, nustatytas Quick testo būdu, tampa toks, kokio reikia terapiniam poveikiui sukelti.

Farmakokinetika

Heparino suleidus į veną, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda tuoj pat: suleidus po oda – po 4 val. Maždaug 95 proc. medikamento prisijungia prie kraujo plazmos baltymų. Heparino pusinės eliminacijos laikas yra 1-2 valandos. Iš organizmo vaistas pašalinamas pro inkstus neveiklių metabolitų pavidalu. Jei injekuojama didelė dozė, su šlapimu gali išsiskirti ir nemetabolizuoto heparino.

4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

Heparin Sandoz, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Gydant heparinu, dėl padidėjusio polinkio į kraujavimą galima hemoragija, pvz. šlapimo pūslės, rečiau( antinksčių žievės. Gali atsirasti kraujosruvų odoje ir gleivinėje bei vaisto injekcijos vietoje.

Galimas ir kitoks šalutinis poveikis: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sąnarių skausmas, kraujospūdžio padidėjimas, eozinofilija.

Jeigu medikamentu gydoma ilgai, retkarčiais gali pasireikšti laikina osteoporozė ar alopecija.

Padidėjusio organizmo jautrumo reakcija. Išbėrimas, urtikarija, rinitas, per didelis ašarų išsiskyrimas, odos nekrozė, bronchinė astma, karščiavimas, anafilaksinis šokas, kolapsas, kraujagyslių spazmai.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>