Temos
|
Tradicinė medicina apie vėžio atsiradimą ir gydymą
Puslapis: 4 Chirurginė operacija gali būti sėkminga tik nustačius vėžį ankstyvojoje stadijoje, tačiau tai nepaprastai sunku. Kai jį jau galima pastebėti plika akimi, rentgenu ar per mikroskopą, jis jau būna išplitęs ir kituose organuose. Ar operacija pasisekė, rodo ligonio būklė po jos per pirmuosius penkerius metus. Skrandžio pašalinimo sėkmė tikėtina tik 30-40 procentų, virškinimo trakto ir plaučių 20-30, gimdos 40-70 procentų. Garsus onkologas daktaras Juzas Tadzaki pripažino, kad radikalus vėžio gydymas chirurginiu metodu labai sunkus, net jeigu operaciją atlieka garsus, turintis didelę patirtį chirurgas, nes kad ir kaip kruopščiai būtų operuota, recidyvai labai dažni. Švitinimas tai gydymo metodas, turintis tikslą išsaugoti sveikus audinius, sunaikinti pažeistus. Tam naudojami rentgeno spinduliai, radis, radioaktyvūs izotopai. Radis naudojamas, kai sergama odos, liežuvio, limfinių liaukų, pleuros, skydliaukės vėžiu, leukemija. Švitinimas dažniausiai sustabdo ląstelių dauginimąsi, nes paveikia jų branduolį ir suardo metabolizmo procesą. Tačiau egzistuoja įvairios vėžinių ląstelių atmainos vienos pasiduoda švitinimui, kitos ne. Pavyzdžiui, skrandžio vėžinės ląstelės. Pirmam švitinimo seansui nepavykus, jis kartojamas tokio pat stiprumo, tačiau dažniausiai be apčiuopiamų rezultatų, ypač kai vėžys įsigalėjęs. Sergant liežuvio, gomurio, gimdos vėžiu, ląstelės pasiduoda švitinimui, tačiau negalima tikėtis visiško išgijimo, o dozę didinant kyla grėsmė pažeisti sveikus audinius. Daugiau straipsnių apie sveikatą Informacija surinkta iš įvairių interneto šaltinių, pateikiama pažíntiniais
tikslais ir gali būti nepatikima. Prieš ja pasikliaudami, tikrinkite kituose šaltiniuose arba teiraukitės specialistų.
|