Vaistinis preparatas: Urografin 76 %
Puslapis: 3


Urografin tinka ir angiografijai. Kai angiografiniam tyrimui reikia ypač didelės jodo koncentracijos, pavyzdžiui, aortografijai, angiokardiografijai, koronarinei arteriografijai, tinkamesnis 76 % tirpalas. Dozės priklauso nuo ligos pobūdžio, tyrimo technikos, tiriamų kraujagyslių rūšies ir dydžio.

Kitos kūno ertmės

Atliekant artrografiją, histerosalpingografiją, o ypač ERCP, kontrastinės medžiagos švirkštimą reikia kontroliuoti fluoroskopijos būdu.

Retrogradinė urografija vartojamas 60 % Urografin tirpalas. Žr. Urografin 60 % injekcinio/infuzinio tirpalo preparato charakteristikų santrauką.

Urografin nevartotinas mielografijai, ventrikulografijai ir cisternografijai, nes gali sukelti neurotoksinių simptomų.

4.3 Kontraindikacijos

Nustatytas ar įtariamas padidintas jautrumas jodo turinčioms kontrastinėms medžiagoms.

Ryškus hipertiroidizmas.

Dekompensuotas širdies nepakankamumas.

Histerosalpingografijos negalima daryti nėščiosioms, taip pat ligoniams, kuriems yra ūminis dubens organų uždegimas.

ERCP kontraindikuojama sergantiesiems ūminiu pankreatitu.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Visoms indikacijoms

Toliau išvardyti įspėjimai ir atsargumo priemonės galioja tiriant bet kuriuo būdu, tačiau minimi pavojai didesni leidžiant į kraujagysles.

Padidėjęs jautrumas

Vartojant rentgeno kontrastines medžiagas kaip Urografin, kartais atsiranda alerginė padidėjusio jautrumo reakcija (žr. 4.8 skyrių). Paprastai ji pasireiškia nesunkiais kvėpavimo ar odos pažeidimo simptomais, pavyzdžiui, lengvu kvėpavimo sutrikimu, odos paraudimu (eritema), dilgėline, niežėjimu arba veido patinimu. Gali pasitaikyti sunki reakcija – angioedema, gerklų paburkimas, bronchų spazmas ir alerginis šokas. Dažniausiai tai įvyksta pirmąją valandą po kontrastinės medžiagos suleidimo. Todėl pacientus po preparato suleidimo būtina atidžiai stebėti nuo 30 iki 60 min. Kartais reakcija gali būti vėlyva (po kelių valandų ar dienų).

Ligoniams, kurių jautrumas padidėjęs arba kuriems anksčiau yra buvusi reakcija į jodo kontrastines medžiagas, sunkios reakcijos pavojus didesnis.

Prieš švirkščiant kontrastinę medžiagą, ligonio reikia paklausti apie buvusią alergiją (pvz., alergiją žuvies gaminiams, šienligę, dilgėlinę), jautrumą jodui ar rentgeno kontrastinėms medžiagoms ir bronchinę astmą. Esant šioms būklėms, dažnesnė reakcija į kontrastinę medžiagą, todėl gali būti tikslinga prieš tyrimą duoti antihistamininių vaistų ir (arba) gliukokortikoidų.

Bronchine astma sergantiems ligoniams yra didesnis pavojus pasireikšti bronchų spazmui ar padidėjusio jautrumo reakcijai.

Padidėjusio jautrumo reakciją gali sustiprinti beta adrenoblokatoriai, ypač sergant bronchine astma. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad gydant beta adrenoblokatoriais gali būti neveiksmingas įprastinis padidėjusio jautrumo reakcijos gydymas beta agonistais.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>