Chenopodiutn ambrosioides L.

(Syn. Chenopodium Sancta Maria Veli., Chenopodium suffruticosum Willd.)

Vaistinė balanda priklauso balandinių (Chenopodiaceae) šeimai. Kilusi iš Meksikos; savo tėvynėje daugiametė, mūsų sąlygomis puikiai auga ir sėklas subrandina kaip vienametis augalas.

Vaistinei žaliavai (Herba Chenopodii mexicani), užsimezgus sėkloms, piaunama visa antžeminė augalo dalis ir natūraliai džiovinama.

Žaliavoje svarbiausia veiklioji medžiaga yra eterinis aliejus (Oleum Chenopodii). Jo vertė ir terapinė galia priklauso nuo aliejaus sudedamosios dalies — askaridolo. Juo daugiau askaridolo, juo aliejus vertingesnis. Vaistinės balandos aliejus vartojamas prieš virškinamojo trakto parazitus (Ascaris, Triochocephalus ir Ancylostoma).

Sausoje žolėje eterinio aliejaus randama vidutiniškai 0,2—0,3%,

o jame askaridolo — apie 30%. Priešingai, sėklų apyvaisiuose aliejaus būna apie ltyo, o jame askaridolo — 60—70%. Todėl kai kuriose šalyse vaistinės balandos sėklos prieš virškinamojo trakto kirmėles vartojamos su apyvaisiais (Fructus Chenopodii). Grynose (be vaisių) sėklose praktiškai eterinio aliejaus beveik nėra. Tačiau reikia atsiminti, kad vaistinės balandos aliejus labai toksiškas, todėl jį reikia vartoti atsargiai ir griežtai laikytis nurodytų dozių.

Dehelmintizacijai ligoniai paruošiami taip. Dvi dienos prieš vartojant preparatą ir dvi dienos po vartojimo ligoniui neduodama alkoholio ir iki minimumo sumažinamas riebalų kiekis. Gydymo laikotarpiu duoti lengvą, angliavandenių turtingą maistą (duona, bulvės). Iš vakaro ligoniui pastatyti klizmą.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą