Temos
|
Vaistinė melisa
Melissa officinalis L. (Syn. Melissa altissima Sibth., Melissa cordifolia Pers., Melissa foliosa Opiz, Melissa hirsuta Hornem., Melissa romana Miller, Melissa graveolens Host.) Vaistinė melisa priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis, žolinis, maloniai citrinų kvapu kvepiantis augalas. Lietuvoje savaime neauga, bet kultūroje puikiai auga ir duoda gerus lapų derlius. Vaistinei žaliavai (Folia Melissae, Folia Melissae citrinae) žolė pjaunama prieš pat augalų žydėjimą; greitai natūraliai džiovinama pavėsyje bei pastogėse. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: flavoninės prigimties dažo ir rauginės medžiagos, pėdsakai eterinio aliejaus, kuriame yra aldehidų citralio ir citronelalio. Vaistams ruošti naudojami lapai ir iš jų pagaminti preparatai nervams raminti. Lapų daugiausia sunaudojama įvairiems mišiniams (species) gaminti. Be to, iš lapų pagamintas eterinis aliejus vartojamas kosmetikoje ir likerių-degtinės pramonėje. Vaistinės melisos lapų arbatą patartina vartoti ir visiškai sveikiems asmenims. Daugiau straipsnių apie sveikatą Informacija surinkta iš įvairių interneto šaltinių, pateikiama pažíntiniais
tikslais ir gali būti nepatikima. Prieš ja pasikliaudami, tikrinkite kituose šaltiniuose arba teiraukitės specialistų.
|