Vaistinis preparatas: Dolocodon
Puslapis: 8


Vaistinio preparato vartojant nuolat, gali pasireikšti tolerancija, todėl skausmui kontroliuoti gali reikėti vis didesnės dozės. Ilgalaikis Dolocodon tablečių vartojimas gali lemti fizinę priklausomybę. Preparato vartojimą nutraukus staigiai, gali pasireikšti nutraukimo sindromas. Jeigu pacientui tolesnis gydymas oksikodonu nebereikalingas, patartina palaipsniui mažinti dozę, kad nepasireikštų nutraukimo simptomai. Opioidų sukeliama abstinencija ( nutraukimo sindromas yra apibūdinamas keliais arba visais šiais simptomais: neramumas, ašarojimas, rinorėja, žiovulys, prakaitavimas, šaltkrėtis, mialgija ir midriazė. Galimi ir kitokie simptomai, įskaitant dirglumą, nerimą, nugaros skausmą, sąnarių skausmą, silpnumą, pilvo dieglius, nemigą, pykinimą, anoreksiją, vėmimą, viduriavimą, kraujospūdžio padidėjimą ir kvėpavimo ar širdies ritmo padažnėjimą.

Pranešama, kad psichinės priklausomybės (potraukio) nuo opioidinių analgetikų pasireiškimas pacientams, kuriems skausmas slopinamas tinkamai, yra retas. Vis dėlto duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti tikslų psichinės priklausomybės (potraukio) dažnį pacientams, kuriuos vargina lėtinis skausmas, nėra.

4.9 Perdozavimas

Perdozavimo simptomai

Miozė, kvėpavimo slopinimas, somnolencija, skeleto raumenų tonuso sumažėjimas, kraujospūdžio kritimas, sunkiu atveju ( šokas, stuporas, koma, bradikardija, neširdinė plaučių edema. Didelė stipriai veikiančių opioidų, pvz., oksikodono, dozė gali būti mirtina.

Perdozavimo gydymas

Visų pirma reikia ištirti, ar laisvi kvėpavimo takai, ir pradėti pagalbinę arba kontroliuojamą ventiliaciją.

Perdozavimo atveju gali reikėti į veną švirkšti opioidų antagonistų (pvz., 0,4 – 2 mg nakolsono). Priklausomai nuo klinikinės būklės vienkartinę dozę būtina švirkšti kas 2 – 3 min. Taip pat galima į veną infuzuoti 2 mg naloksono 500 ml izotoninio natrio chlorido ar 5( gliukozės tirpale (atitinka 0,004 mg/ml naloksono suaugusiems žmonėms ir 0,01 mg/kg kūno svorio vaikams). Infuzijos greitį reikia nustatyti atsižvelgiant į prieš tai iš karto sušvirkštą dozę ir paciento reakciją į ją. Infuzijos nepakeičia dažno paciento klinikinės būklės tyrimo. Jeigu į veną suleisti neįmanoma, naloksono galima švirkšti į raumenis. Kadangi naloksonas veikia palyginti trumpai, pacientą būtina atidžiai stebėti tol, kol spontaninis kvėpavimas tampa patikimas.

Jeigu nėra oksikodono perdozavimo sukelto kliniškai reikšmingo kvėpavimo ar kraujotakos slopinimo, naloksonu gydyti negalima. Asmenis, kuriems yra arba įtariama, kad gali būti, pasireiškusi fizinė priklausomybė nuo oksikodono, naloksonu reikia gydyti atsargiai. Tokiais atvejais staigus arba visiškas opioidų sukelto poveikio panaikinimas gali skatinti skausmo ir ūminio nutraukimo sindromo pasireiškimą.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>