|
Temos
|
Vandens išpažinėjo priesakai
Puslapis: 19 Taip pacientą lovoje, geriausiai šiltoje, tiesiog suvyniojame arba, kai kompresai nedideli, — jis šiltai užsikloja. Kojos, rankos, kaklas ir pečiai niekada neturi likti neužkloti. Jeigu pacientui malonu, galima padėti karšto vandens pūslę, tiktai jokiu būdu ne elektrinį šildytuvą. Tarp kompresų taip pat negalima dėti jokių guminių ar plastmasinių įklotų. Guminis patiesalas lovoje, saugantis čiužinį nuo peršlapimo, nekenkia. Salti kompresai. Dauguma kompresų dedami drėgni ir šalti. Vanduo turi būti šaltas, koks teka iš krano. Pridėti ledo gabaliukų jokiu būdu negalima. Kompresą net silpniems žmonėms, karščiuojantiems, sergantiems širdies ligomis, reikia laikyti ant kūno mažiausiai pusę valandos. Tačiau tiems, kurie nesijaučia ypač silpni, be jokios baimės jį galima palikti ir visai valandai, o jeigu pacientas užmiega, tai ir visoms dviem valandoms. Drėgnus ir šaltus kompresus, nepaisant pirmo šiurpo juos dedant, pakenčia ir karščiuojantys bei jautrūs žmonės. Jiems netrukus pasidaro visai malonu. Poodžio kraujagyslės iš pradžių susitraukia, o vėliau išsiplečia. Dėl izoliuojančiojo vilnonio apkloto kompresas palaipsniui šyla. Imama prakaituoti. Taip paveikiami nervai, per juos — vidaus organai. Susikaupę garai nervus nuramina. Išsiplėtusios kūno poros ir liaukos išskiria daugiau kūno skysčių. Taip iš organizmo ištraukiama šiluma, ir temperatūra krenta. Daugiau straipsnių apie sveikatą Informacija surinkta iš įvairių interneto šaltinių, pateikiama pažíntiniais
tikslais ir gali būti nepatikima. Prieš ja pasikliaudami, tikrinkite kituose šaltiniuose arba teiraukitės specialistų.
|