Puslapis: 3

Mažaraščiam kaimo vaikinui vietos gydytojas nustatė gerklės vėžį ir, siųsdamas ligonį į vieną stambiausių onkologijos klinikų, pasakė, kad ten jam bus taikomas naujas, toks efektyvus vaistas, kad jis iš karto pasveiks. Kai pacientas nedrąsiai peržengė klinikos slenkstį, jį pirmiausia nuvedė bendrai sveikatos apžiūrai. Pradėjo tikrinti temperatūrą (Amerikoje termometrą deda ne po pažastimi, o į burną). Iš savo naivaus paciento veido išraiškos gydytojas suprato, kad vaikinas įsitikinęs, jog termometras ir yra tas naujas stebuklingas vaistas nuo vėžio. Po keleto tokio „gydymo" seansų vėžio visiškai neliko.

Pozityvus mąstymas, tikėjimas gera baigtimi daro didžiulį poveikį apie tai šis kuriozinis atsitikimas. Ir mums, kritiškai mąstantiems šiuolaikiniams žmonėms, būtinai reikia tokių aplinkybių, kurios priverstų patikėti išgijimo galimybe.

Aš niekuomet neprarasdavau vilties. Buvau tikras, kad išsigydysiu. Be to. mane palaikydavo viena mano bičiulė savo nepalaužiamu optimizmu. Netgi kai dvi savaites buvau visiškai prie mirties ir nė vienas gydytojas netikėjo, kad aš išgyvensiu, mudu su bičiule jautėme, kad dar ne viskas prarasta. Ir buvome teisūs.

Vėliau susitikinėdamas su žmonėmis, kurie kaip ir aš išsigydė vėžį, visuomet juose pastebėdavau tą patį bruožą optimizmą. Kai kuriems jis buvo būdingas iš pat pradžių, o kiti jį išsiugdydavo.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą