Vaistinis preparatas: Ziveteno
Puslapis: 3


Vėžiu sergantiems pacientams, kurie, gydant pagal schemą, pirmiausia vartojo bisfosfonatų į veną, registruota žandikaulio osteonekrozės atvejų, paprastai susijusių su visų dantų iškritimu ir/arba vietine infekcija (taip pat ir osteomielitu). Dauguma šių pacientų taip pat buvo gydomi chemoterapija ir kortikosteroidais. Žandikaulio osteonekrozė taip pat buvo registruota osteoporoze sergantiems pacientams, vartojusiems geriamuosius bifosfonatus.

Prieš pradedant gydyti bisfosfonatais pacientus, kuriems yra papildomų rizikos faktorių (pvz., vėžys, chemoterapija, radioterapija, kortikosteroidų vartojimas, bloga burnos higiena), reikia profilaktinės odontologo apžiūros ir gydymo.

Gydymo metu, jei įmanoma, tokie pacientai turi vengti invazinių odontologinių procedūrų. Pacientams, kuriems gydymo bisfosfonatais metu pasireiškė žandikaulio osteonekrozė, odontologinės operacijos gali pasunkinti būklę. Nėra duomenų rodančių, ar pacientui, kuriam reikia atlikti odontologinę procedūrą, bisfosfonatų vartojimo nutraukimas sumažina žandikaulio osteonekrozės riziką. Gydymo strategiją gydytojas turi parinkti kiekvienam pacientui individuliai pagal klinikinę situaciją, atsižvelgdamas į naudos ir rizikos santykį.

Galaktozės netoleravimas

Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Maistas dažniausiai sumažina biologinį geriamosios ibandrono rūgšties prieinamumą. Panašu, kad produktai, kuriuose yra kalcio ir kitų daugiavalenčių katijonų (aliuminio, magnio, geležies), taip pat pienas, blogina ibandrono rūgšties absorbciją. Tai patvirtina tyrimų su gyvūnais duomenys. Todėl pacientai turi gerti ibandrono rūgšties ryte nevalgę (bent 6 valandas), o išgėrę vaisto dozę, nevalgyti dar 1 valandą (žr. 4.2 skyrių).

Panašu, kad kalcio papildai, antacidiniai vaistai ir kai kurie geriamieji medicininiai produktai, kuriuose yra daugiavalenčių katijonų (aliuminio, magnio, geležies), blogina ibandrono rūgšties absorbciją. Todėl pacientai neturėtų vartoti kitų geriamųjų vaistinių preparatų bent 6 valandas iki ibandrono rūgšties vartojimo ir dar 1 valandą pavartojus ibandrono rūgšties.

Manoma, kad metabolinės sąveikos neturėtų būti, kadangi ibandrono rūgštis neslopina pagrindinių žmogaus kepenų P450 izofermentų ir nesužadina žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos fermentų. Be to, su plazmos baltymas jungiasi apie 85 – 87% vaisto (nustatyta in vitro, kai yra terapinė vaisto koncentracija), todėl mažai tikėtina, kad ibandrono rūgštis gali sąveikauti vaistas su vaistu ir išstumti kitus vaistinius preparatus. Ibandrono rūgštis pasišalina tik per inkstus sekrecijos būdu, jos biotransformacija nevyksta. Atrodo, kad, šalinant šią rūgštį, nedalyvauja jokios žinomos rūgštinės ar bazinės transporto sistemos, dalyvaujančios kitų aktyviųjų medžiagų ekskrecijoje.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>