Puslapis: 5

Le Šanas paprašė ją prisiminti patį laimingiausią gyvenimo laikotarpį. Pasirodė, tai buvo jaunystės metai, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių Kerola laikinai invalidų mokykloje pakeitė mokytoją.

Le Šanas pasiūlė Kerolai atsisakyti viceprezidentės posto ir stoti į pedagoginį koledžą. Esant keturiasdešimties metų tapti studente ir atsisakyti puikios karjeros? Suvokusi, kad gyvenimas jai duoda galbūt paskutinę galimybę, ji taip ir pasielgė.

Mokslas sekėsi gerai, o laikas, kurį leido tarp jaunimo, teikė tikrą džiaugsmą. Ji eksternu išlaikė egzaminus, po dvejų metų jau dėstė, o dar po metų atidarė negalios ištiktiems vaikams savo mokyklą. Kerola buvo laiminga, todėl ir gydytojo pagalbos nebeprireikė. Ji ir pamiršo kadaise ją ištikusį vėžį.

Dauguma onkologinių ligonių, patenkančių pas Le Saną, būdavo įsitikinę, kad jie neturi jokių gabumų arba atsipalaidavę jie nekontroliuosią savęs ir imsią elgtis negražiai, nedorai. Taip nėra, teigia Le Sanas. Kiekvienas žmogus turi gabumų, kuriuos galima panaudoti savo ir artimųjų gerovei, reikia tik suvokti, kad juos turi.

3. Dvidešimties metų jaunuolis Pedras, gydydamasis onkologijos klinikoje, kurioje dirbo Le Sanas, išsiskyrė pabrėžtinai nepriklausoma elgesio maniera ir skeptišku požiūriu į gydytojus.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą