Vaistinis preparatas: MYCOSYST
Puslapis: 17


Ne visais atvejais tinka vartoti MYCOSYST kapsules, nes ne visada galima tinkamai dozuoti (mg/kg kūno svorio).

Vyresni nei 4 savaičių kūdikiai ir vaikai

Tinkama dozė apskaičiuojama pagal kūno svorį. Įprastinė dozė odos ar gleivinės užkrečiamajai ligai gydyti – 3 mg/kg kūno svorio vieną kartą per parą. Pirmąją dieną galima vartoti 6 mg/kg kūno svorio dozę. Įprastinė dozė vidaus organų ir kriptokokų sukeltoms užkrečiamosioms ligoms gydyti – 612 mg/kg kūno svorio per parą

Grybelių sukeliamų užkrečiamųjų ligų profilaktikai pacientams, kurių imuninė sistema susilpnėjusi (yra neutropenija), reikia vartoti 312 mg/kg kūno svorio paros dozę (atsižvelgiant į neutropenijos sunkumą).

Pacientai, kurių inkstų funkcija nepakankama

Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų veiklos nepakankamumas arba kurie yra dializuojami, dozė nustatoma laikantis specialių nurodymų. Paprastai pirmą parą skiriama įprastinė suaugusiųjų paros dozė, vėliau gydytojas, atsižvelgdamas į inkstų veiklos sutrikimo laipsnį, gali mažinti dozę. Dializuojamiems pacientams po kiekvienos dializės skiriama įprastinė suaugusiųjų dozė.

Pamiršus pavartoti MYCOSYST dozę

Praleidus dozę, išgerkite ją, kiek galima greičiau. Jeigu netrukus reikėtų gerti kitą dozę, praleiskite pamirštąją ir tęskite vartojimą kaip įprasta. Praleidus dozę vietoj jos dvigubos dozės tą pačią dieną vartoti negalima.

Pavartojus per didelę MYCOSYST dozę

Jei per apsirikimą pavartojote per didelę dozę, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, nes gali tekti plauti skrandį ar suteikti kitokią medicininę pagalbą. Taip pat su savimi pasiimkite likusias kapsules arba jų dėžutę.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

MYCOSYST, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį.

Šalutinių poveikių dažnis klasifikuojamas taip:

Dažni (pasitaiko mažiausiai 1 iš 100 ir mažiau nei 1 iš 10 gydytų pacientų)

Nedažni (pasitaiko mažiausiai 1 iš 1 000 ir mažiau nei 1 iš 100 gydytų pacientų)

Reti (pasitaiko mažiausiai 1 iš 10 000 ir mažiau nei 1 iš 1 000 gydytų pacientų)

Labai reti (pasitaiko mažiau nei 1 iš 10 000 gydytų pacientų)

Dažni

Pykinimas, vėmimas, pilvo apatinės dalies skausmas, viduriavimas

Odos bėrimas

Galvos skausmas.

Gali padidėti kepenų fermentų laboratorinių tyrimų rodmenys

Nedažni

Dujų susikaupimas virškinimo trakte

Skonio sutrikimas, apetito nebuvimas (anoreksija)

Vidurių užkietėjimas

Burnos džiūvimas

Nevirškinimas (dispepsija)

Niežėjimas, sustiprėjęs prakaitavimas

Traukuliai, svaigulys, mieguistumas, nemiga, drebulys (tremoras), galūnių tariamas tirpimas ir dilgsėjimo jutimas (parastezijos)

Nuovargis ir silpnumas (astenija) ar bendras negalavimas

Karščiavimas

Kepenų uždegimas ir pažeidimas, kartais su gelta (pageltusi oda)

Kai kuriems ligoniams, ypač sunkiai sergantiems (AIDS ar vėžiu), gali pakisti kraujo laboratorinių tyrimų rodmenys, atspindintys kepenų, inkstų veiklą bei kraujo ląstelių skaičių.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>