Vaistinis preparatas: SUBCUVIA
Puslapis: 16


Žemiau pateikta informacija skirta tik sveikatos priežiūros specialistams:

Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Gydymą turėtų pradėti ir prižiūrėti imunodeficito gydymo patirties turintis gydytojas.

Dozavimą galima pritaikyti kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į farmakokinetinę ir klinikinę reakciją. Pateikiami tokie galimi dozavimo režimai.

Dozavimas turėtų būti reguliuojamas, siekiant išlaikyti apytikslį 4–6 g/l cirkuliuojančio IgG lygį. Kai dozuojant naudojamas poodinis būdas, turėtų būti pasiekiamas pastovus IgG lygis (matuojama prieš kitą infuziją). Per vieną savaitę gali reikėti bent 0,2–0,5 g/kg dozės (0,1–0,15 g/kg kūno masės kiekvieną dieną). Pasiekus pastovų IgG lygį, nustatytais intervalais suleidžiamos palaikomosios dozės, kad būtų pasiekta bendra mėnesio dozė 0,4–0,8 g/kg. Turėtų būti išmatuojami žemiausi lygiai, kad būtų nustatyta dozė ir dozavimo intervalas.

Poodinis kelias yra pasirenkamas SUBCUVIA leidimo būdas.

SUBCUVIA taip pat galima suleisti į raumenis. Tokiais atvejais bendra mėnesio dozė turėtų būti padalijama į savaitės arba dviejų savaičių normas, kad būtų suleidžiamas nedidelis tūris. Kad pacientas patirtų kuo mažesnį nepatogumo jausmą, kiekviena dozė turėtų būti suleidžiama skirtingose kūno vietose.

Vartojimo metodas

Žmogaus normalusis imunoglobulinas suleidžiamas po oda arba į raumenis.

SUBCUVIA turėtų būti suleidžiamas po oda. Išskirtiniais atvejais, kai po oda suleisti neįmanoma, SUBCUVIA galima leisti į raumenis.

Prieš naudojant vaistas turėtų būti palaikomas kambario arba kūno temperatūroje.

Poodinė infuzija

gydymą namuose turėtų pradėti gydytojas, turintis vadovavimo gydymui namuose patirties. Pacientui turi būti nurodoma, kaip naudoti infuzijos dozatorių, taikyti infuzijos metodus, rašyti gydymo dienoraštį, atpažinti stiprius neigiamus poveikius ir imtis reikiamų priemonių. Rekomenduojama naudoti 10 ml/h/dozatorius pradinį leidimo greitį.

Infuzijos greitis gali būti didinamas po 1 ml/h/dozatorius sulig kiekviena vėlesne infuzija. Rekomenduojamas didžiausias greitis – 20 ml/h/dozatorius. Vienu metu galima naudoti daugiau kaip vieną dozatorių. Infuzijos vieta turėtų būti keičiama kas 5–15 ml.

Galimų komplikacijų galima išvengti užtikrinus, kad:

pacientai nėra jautrūs žmogaus normaliajam imunoglobulinui, pirma lėtai įleidžiant imunoglobulino.

pacientai atidžiai stebimi, ar nėra kokių nors simptomų infuzijos metu. Visų pirma, kad būtų nustatyti galimi neigiami požymiai, pirmosios infuzijos metu ir vieną valandą po pirmosios infuzijos turėtų būti stebimi pacientai, kurie anksčiau nėra vartoję žmogaus normaliojo imunoglobulino, kurie pradėjo jį vartoti po pakaitinio vaisto vartojimo arba kai praėjo ilgas laikotarpis nuo ankstesnės infuzijos. Visi kiti pacientai turėtų būti stebimi bent 20 minučių po suleidimo.

Injekciją į raumenis turi paskirti gydytojas arba medicinos sesuo.

Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais preparatais.

<<< Ankstesnis puslapis