Vaistinis preparatas: octanine
Puslapis: 14


- Yra žinoma, kad asmenų, sergančių hemofilija B, plazmoje gali atsirasti IX krešėjimo faktoriaus inhibitorių (neutralizuojančiųjų antikūnų), kuriuos gamina imuninės ląstelės. Inhibitoriai gali didinti anafilaksinio šoko (sunkios alerginės reakcijos) riziką. Dėl to, jeigu pasireiškia alerginė reakcija, būsite ištirtas, ar neatsirado inhibitorių. Pacientams, kurių plazmoje yra IX koaguliacijos faktoriaus inhibitorių, gydant IX koaguliacijos faktoriaus preparatais yra didesnė anafilaksijos rizika. Dėl to gydytojas gali pageidauti pirmąją IX krešėjimo faktoriaus dozę suleisti gydymo įstaigoje, kur galima suteikti reikiamą medicininę pagalbą alerginių reakcijų atvejais.

- Dėl IX koaguliacijos faktoriaus koncentratų sudėtyje esančių baltymų kraujagyslės gali užsikimšti kraujo krešuliais. Dėl šios rizikos, kuri padidėja vartojant mažiau išvalytus preparatus, reikia stebėti, ar po IX krešėjimo faktoriaus preparato pavartojimo neatsiranda kraujo krešulių susiformavimo požymių šiais atvejais:

- jeigu yra fibrinolizės (kraujo krešulių ištirpimų) požymių;

- jeigu pasireiškia diseminuota intravaskulinė koaguliacija (išplitęs kraujo krešulių formavimasis kraujagyslėse);

- jeigu diagnozuota kepenų liga;

- jeigu neseniai atlikta chirurginė operacija;

- jeigu yra didelė kraujo krešulių susiformavimo arba diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos rizika.

Jeigu octanine skiriamas vartoti naujagimiui, reikia atidžiai stebėti, ar naujagimiui neatsiranda diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos požymių.

Jeigu nors viena iš anksčiau nurodytų aplinkybių Jums tinka, gydytojas skirs vartoti octanine tik tuo atveju, jeigu nauda yra didesnė už galimą riziką.

- Jeigu IX žmogaus koaguliacijos faktoriaus preparatai vartojami pakartotinai, reikia stebėti, ar plazmoje neatsiranda neutralizuojančiųjų antikūnių (inhibitorių), kuriuos, naudojant biologinį tyrimą, reikia įvertinti kiekybiškai Bethesda vienetais (BV).

Kraujo preparatų saugumas virusų požiūriu

- Gaminant vaistus iš žmogaus kraujo ar plazmos, turi būti taikomos tam tikros priemonės, kad būtų išvengta infekcijos perdavimo pacientui. Tokios priemonės apima atidžią kraujo ir plazmos donorų atranką, kad nebūtų paimtas kraujas iš asmenų, kurie gali būti infekcijos nešiotojai, o taip pat kruopštų kiekvienos paaukotos kraujo ir plazmos porcijos ištyrimą, ar jose nėra virusinės infekcijos požymių. Šių preparatų gamintojai gamybos metu nuosekliai taiko kraujo ar plazmos preparatų apdirbimo priemones, kurios leidžia veiksmingai nukenksminti ar pašalinti virusus. Nepaisant to, skiriant preparatus, pagamintus iš žmogaus kraujo ar plazmos, negalima visiškai atmesti infekcijos perdavimo pavojaus. Tai taip pat taikoma neištirtiems ir naujiems virusams ar kitų infekcijų tipams.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>