Vaistinis preparatas: Meloxicam-ratiopharm
Puslapis: 4


Žinoma, jog NVNU, įskaitant oksikamus, gali sukelti sunkias odos reakcijas bei sunkias, gyvybei pavojingas padidėjusio jautrumo reakcijas (pvz., anafilaksinę reakciją).

NVNU gydomiems pacientams labai retais atvejais pasireikšdavo sunkios odos reakcijos, kai kurios net mirtinos, įskaitant eksfoliacinį dermatitą, Stevens ( Johnson‘o sindromą bei toksinę epidermio nekrolizę (žr. 4.8 skyrių). Didžiausia tokios reakcijos rizika yra gydymo pradžioje, dažniausiai ji atsirasdavo pirmą gydymo mėnesį. Pirmą kartą atsiradus odos išbėrimui, gleivinės pažeidimui arba bet kokiam kitam padidėjusio jautrumo požymiui, meloksikamo vartojimą būtina nutraukti.

Kita informacija

NVNU retais atvejais gali sukelti intersticinį nefritą, glomerulonefritą, šerdinės inkstų dalies nekrozę arba nefrozinį sindromą.

Vartojant daugumą NVNU, retkarčiais kraujo serume laikinai gali padidėti transaminazių aktyvumas, padaugėti bilirubino ar pakisti kitų kepenų veiklos tyrimų rodmenys, padidėti kreatinino bei šlapalo azoto kiekis kraujyje, pakisti kitų laboratorinių tyrimų duomenys. Minėti nukrypimai nuo normos dažniausiai būna silpni ir laikini. Jeigu bet kuris iš jų tampa reikšmingas arba neišnyksta, meloksikamo vartojimą reikia nutraukti ir ligonį tinkamai ištirti.

Natrio, kalio ir vandens kaupimasis: vartojant NVNU, organizme gali kauptis natrio, kalio ir vandens, sutrikti natrį iš organizmo išskiriantis diuretikų poveikis. Be to, gali sumažėti antihipertenzinis poveikis antihipertenzinių vaistų (žr. 4.5 skyrių). Dėl to jautriems žmonėms gali prasidėti arba pasunkėti edema, širdies nepakankamumas arba hipertenzija. Rizikos grupių ligoniams rekomenduojamas klinikinis stebėjimas (žr. 4.2 ir 4.3 skyrių).

Funkcinis inkstų nepakankamumas: NVNU, slopindami inkstų prostaglandinų vazodilatacinį poveikį ir mažindami glomerulų filtraciją, gali sukelti funkcinį inkstų nepakankamumą. Šis nepageidaujamas reiškinys yra nuo dozės priklausomas.

Gydymo pradžioje arba padidinus vaisto dozę reikia atidžiai sekti diurezę ir inkstų funkciją ligonių su šiais rizikos faktoriais:

senyvo amžiaus pacientų

vartojantiems, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių ar angiotenzino II receptorių antagonistų, sartanų, diuretikų (žr. 4.5 skyrių)

hipovolemija (dėl bet kokios priežasties)

stazinis širdies nepakankamumas

inkstų nepakankamumas

nefrozinis sindromas

lupus nefropatija (sisteminės raudonosios vilkligės sukelta nefropatija)

sunki kepenų disfunkcija (serumo albuminas <25 g/l arba Child-Pugh rodiklis ?10).

Hiperkalemija: Hiperkalemija gali atsirasti sergant cukriniu diabetu ar vartojant kitus vaistinius preparatus, kurie, kaip žinoma, didina kalio koncentraciją kraujyje (žr. 4.5 skyrių). Tokiais atvejais reikėtų nuolat stebėti kalio koncentraciją.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>