Vaistinis preparatas: MELOXISTAD
Puslapis: 4


Yra žinoma, kad vartojant NVNU, įskaitant oksikamus, gali atsirasti sunki odos reakcija ir gyvybei pavojinga padidėjusio jautrumo (anafilaksijos) reakcija.

Labai retai, vartojant NVNU gali pasitaikyti sunkių odos reakcijų, tokių kaip eksfoliacinis dermatitas, Stivenso ir Džonsono sindromas, toksinė epidermio nekrolizė, kurios gali baigtis mirtimi (žr. 4.8 skyrių). Didžiausia rizika šių būklių išsivystymui yra pati gydymo pradžia, šios reakcijos dažniausiai pasireiškia per pirmąjį gydymo mėnesį. Pasireiškus odos bėrimams, gleivinės pažeidimams, ar kitiems padidėjusio jautrumo požymiams MELOXISTAD vartojimą reikia nedelsiant nutraukti.

Kita informacija

Retais atvejais NVNU gali sukelti intersticinį nefritą, glomerulonefritą, inkstų meduliarinę nekrozę ar nefrozinį sindromą.

Kaip ir vartojant daugumą NVNU, retais atvejais buvo pranešta apie laikiną serumo transaminazių aktyvumo, serumo bilirubino koncentracijos ir kitų kepenų funkcijos rodmenų padidėjimą. Atskirais atvejais serume padidėjo rodmenys, pvz., kreatinino ir šlapalo kiekis bei buvo pastebėta kitų laboratorinių tyrimų rodmenų pokyčių. Dažniausiai šie pokyčiai buvo nereikšmingi ir greitai praeinantys. Kai jie tampa pastebimi ar trunka ilgiau, meloksikamo vartojimą būtina nutraukti ir ligonį kruopščiai ištirti.

- Natrio ir vandens sulaikymas organizme

Vartojant kartu su NVNU gali sutrikti natrio ir kalio išskyrimas ir organizme susilaikyti vanduo bei susilpnėti natriurezinis diuretikų poveikis. Be to, gali sumažėti kraujospūdį mažinančių vaistų poveikis (žr. 4.5 skyrių). Todėl, į atitinkamas reakcijas linkusiems pacientams kaip pasekmė gali padidėti arba pasunkėti edemos, širdies nepakankamumas arba hipertenzija. Šiai rizikos grupei priklausantiems pacientams būtina sekti klinikinę būklę (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius).

Inkstų funkcijos nepakankamumas. NVNU inkstuose slopina kraujagysles plečiantį prostaglandinų poveikį, todėl, mažindami glomerulų filtraciją, gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Didinant dozę, šis nepageidaujamas poveikis stiprėja. Pradėjus gydyti meloksikamu arba padidinus jo dozę, rekomenduojama atidžiai sekti diurezę ir inkstų funkcijos rodiklius pacientams, kuriems yra šie rizikos faktoriai:

senyvas amžius;

kartu yra gydoma AKF inhibitoriais, angiotenzino II receptorių antagonistais (sartanais), diuretikais (žr. 4.5 skyrių ,, Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika”);

hipovolemija (sukelta bet kokios priežasties);

stazinis širdies nepakankamumas;

inkstų nepakankamumas;

nefrozinis sindromas;

vilkligės sukelta nefropatija;

sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (serume albumino kiekis mažesnis kaip 25 g/l arba pagal Child-Pugh skalę nemažiau kaip 10 balų).

Hiperkalemija. Hiperkalemija gali dažniau pasireikšti pacientams, sergantiems diabetu ar kartu su meloksikamu gydomiems vaistais, kurie didina kalio kiekį kraujyje (žr. 4.5 skyrių).Tokiu atveju reikalingas reguliarus kalio kiekio kraujyje sekimas.

Senyvi pacientai

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>