Vaistinis preparatas: Androcur
Puslapis: 8


Absorbcija

Įvairiomis dozėmis išgertas ciproterono acetatas visiškai absorbuojasi.

Ciproterono acetato absoliutus biologinis prieinamumas sudaro 88 % dozės.

Pasiskirstymas

Išgėrus jo 50 mg, didžiausia koncentracija serume – apie 140 ng/ml – susidaro maždaug po 3 valandų. Paskui vaisto koncentracija serume 24–120 valandų mažėja; jo galutinis pusinės eliminacijos laikas yra 43,9 ± 12,8 valandos. Bendrasis ciproterono acetato klirensas iš serumo yra 3,5 ± 1,5 ml/min./kg.

Beveik visas ciproterono acetatas jungiasi su plazmos albuminu. Nesusijungusio vaisto būna apie 3,5–4,0 %. Kadangi jungimasis su baltymais nespecifinis, lytinius hormonus jungiančio globulino (LHJG) koncentracijos pokyčiai ciproterono acetato farmakokinetikos neveikia.

Metabolizmas/ Biotransformacija

Ciproterono acetatas metabolizuojamas įvairiais būdais, pavyzdžiui, hidroksilinimo ir konjugacijos. Pagrindinis jo metabolitas žmogaus plazmoje yra 15(-hidroksi darinys. 1 fazės ciproterono acetato medžiagų apykaita yra daugiausiai katalizuojama citochromo P450 fermento CYP3A4.

Eliminacija

Šiek tiek nepakitusio vaisto pasišalina su tulžimi. Daugiausia jo išsiskiria metabolitų pavidalu su šlapimu ir tulžimi santykiu 3 : 7. Pusinės eliminacijos per inkstus ir tulžį laikas yra 1,9 dienos. Metabolitai iš plazmos pasišalina panašiu greičiu (pusinės eliminacijos laikas – 1,7 dienos).

Pusiausvyros apykaitos sąlygos

Kadangi ciproterono acetato galutinio pusinio pasišalinimo iš plazmos (serumo) laikas ilgas, o vaistas vartojamas kasdien, jo koncentracija serume gali padidėti maždaug 3 kartus.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Bendrasis toksiškumas

Įprastinių studijų kartotinės dozės tosiškumo ikiklinikiniai duomenys neparodė specifinės rizikos žmonėms.

Reprodukcinis toksiškumas

Laikinas vaisingumo slopinimas žiurkių patinams kasdien gydant geriamuoju Androcur jokiu būdu neparodė, kad šis gydymas sukelia spermijo pažeidimą, kuris gali sukelti išsigimimą ar vaisingumo pakenkimą atžalai.

Genotoksiškumas ir kancerogeniškumas

Tiriant ciproterono acetatą, pripažintų pagrindinių genotoksiškumo mėginių rezultatai buvo neigiami. Tačiau tolesniais tyrimais nustatyta, kad ciproterono acetatas gali sudaryti aduktus su DNR (ir padidinti DNR reparacinį aktyvumą) žiurkių ir beždžionių kepenų ląstelėse, taip pat ką tik išskirtuose žmogaus hepatocituose, DNR aduktų lygis šuns kepenų ląstelėse buvo labai žemas.

Šių DNR aduktų atsirado sistemiškai veikiant tokiems ciproterono acetato kiekiams, kurie gali susidaryti ir vartojant šį vaistą rekomenduojamomis dozėmis. Gydymo ciproterono acetatu padariniai in vivo buvo žiurkių patelių kepenų židininiai, galbūt ikinavikiniai, pokyčiai (pakitę ląstelių fermentai), taip pat transgeninių žiurkių, turinčių bakterijų genų kaip mutacijos taikinių, padažnėjusios mutacijos.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>