Vaistinis preparatas: Allopurinol-ratiopharm
Puslapis: 3


Apie alopurinolio vartojimą senyviems pacientams gydyti ypatingų nuorodų nėra, todėl juos reikia gydyti galimai mažiausiomis terapinėmis dozėmis. Šios amžiaus grupės pacientus ypač reikėtų stebėti dėl inkstų veiklos nepakankamumo.

Vartojimo būdas ir trukmėTabletes reikia nuryti nesukramčius po valgio, užsigeriant pakankamu kiekiu skysčio. Jei paros dozė didesnė nei 300 mg alopurinolio, atsiradus virškinimo trakto sutrikimo požymių, paros dozę reikia padalyti į kelias dalis. Vartojimo trukmė priklauso nuo ligos eigos. Siekiant apsisaugoti nuo kalcio oksalato ir šlapimo rūgšties akmenų susidarymo, taip pat sergant pirmine hiperurikemija ir podagra, vaisto reikia vartoti ilgai. Antrinės hiperurikemijos atvejais vartojimo trukmė priklauso nuo to, kiek laiko kraujyje yra padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletės:

- ligonis serga inkstų nepakankamumu ir kreatinino klirensas mažesnis nei 20 ml/min.;- jaunesni nei 12 metų vaikai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įvertinus naujus literatūros duomenis ir rekomendacijas, gydyti vaistais nereikia, kai šlapimo rūgšties kiekis kraujyje yra mažesnis nei 500 ?mol/l (arba 8,5 mg/100 ml), jei laikomasi nustatytos mitybos ir nėra inkstų pažeidimų. Reikia vengti vartoti maisto, kuriame yra daug purinų (pvz., produktų iš inkstų, smegenų, kepenų, širdies, liežuvio, taip pat įvairių mėsos ekstraktų), negerti alkoholinių gėrimų (ypač alaus, nes jame yra ribonukleotido guanozino, ypač didinančio šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje).

Jei atsiranda odos bėrimų, reikia nedelsiant nustoti vartoti Allopurinol-ratiopharm tabletes.

Ypatinga gydytojo priežiūra būtina tuomet, kai pacientui nustatyta nepakankama inkstų, kepenų veikla arba sutrikęs kraujo ląstelių susidarymas. Esant sutrikusiai inkstų arba kepenų veiklai, reikia laikytis nurodytų vaistų dozių (žr. sk. 4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas).

Pacientams, kurie dėl padidėjusio kraujospūdžio arba širdies nepakankamumo vartoja AKF inhibitorius arba diuretikus, alopurinolio reikia skirti vartoti labai atsargiai, nes jiems gali būti sutrikusi inkstų veikla.

Kai gydomi dėl podagros pažeisti inkstai, susidarę šlapimo rūgšties akmenys, šlapimo paros kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2 litrai per parą. Norint išvengti padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio kraujyje ir šlapime pacientams, kurie dėl navikų gydomi cheminiais preparatais arba radioaktyviaisiais spinduliais, taip pat sergantiems Lesch-Nyhan sindromu, kartu su alopurinoliu reikia duoti papildomai skysčių ir tokiu būdu užtikrinti pakankamą diurezę. Norint, kad pagerėtų uratų ir šlapimo rūgšties tirpumas, galima duoti vaistų, kurie šarminančiai veikia šlapimo reakciją.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>