Vaistinis preparatas: Allopurinol-ratiopharm
Puslapis: 4


Jei jau yra susidariusi uratinė nefropatija ar kiti patologiniai inkstų funkcijos pakitimai, vaisto dozę reikia skirti atsižvelgiant į inkstų funkciją (žr. sk. 4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas).

Alopurinolio galima vartoti tik po podagros priepuolio. Pradėjus vartoti alopurinolio, gali iš atsargų išsiskirti didelis kiekis šlapimo rūgšties ir sukelti podagros priepuolį. Todėl pirmąsias 4 gydymo savaites reikėtų profilaktikai skirti skausmą malšinančių vaistų arba kolchicino. Esant dideliems šlapimo rūgšties akmenims, paskyrus alopurinolio, jų dalis gali atsiskirti ir įstrigti šlapimtakyje. Alopurinolis dalyvauja sąveikoje su daugeliu vaistų (žr. sk. 4.5. Sąveika su vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Alopurinolis lėtina probenecido eliminaciją.

Alopurinolio veikimas pagreitėja, kai kartu vartojamos didelės dozės vaistų, didinančių šlapimo

rūgšties išsiskyrimą (probenecidas, benzbromaronas, sulfinpirazonas) ir tokiu būdu sumažėja Allopurinol-ratiopharm tablečių poveikis. Šią sąveiką kiekvienam konkrečiam ligoniui turėtų įvertinti gydytojas.

- Jei alopurinolis vartojamas kartu su 6-merkaptopurinu arba azatioprinu, pastarųjų dozę reikia sumažinti iki 25% įprastinės dozės, nes slopinant ksantinoksidazę sulėtėja jų metabolizmas ir pailgėja veikimas.- Kartu vartojant alopurinolio, ampicilinas ir amoksicilinas dažniau gali sukelti alerginę reakciją (odos bėrimą). Todėl, vartojant alopurinolio, reikėtų skirti kitų antibiotikų.- Jei kartu vartojama alopurinolio ir kaptoprilio, padidėja odos alerginių reakcijų pavojus, ypač žmonėms, sergantiems lėtiniu inkstų nepakankamumu.

- Gali sustiprėti kumarino tipo antikoaguliantų poveikis. Todėl reikia dažniau kontroliuoti kraujo krešumo rodiklius ir sumažinti kumarino tipo antikoaguliantų dozę.

- Didelė alopurinolio dozė slopina teofilino apykaitą. Todėl, pradėjus vartoti alopurinolio arba padidinus jo dozę, reikia ištirti teofilino koncentraciją kraujyje.- Kartu vartojant alopurinolio ir citostatikų (pvz., ciklofosfamido, doksirubicino, bleomicino, prokarbazino, alkilhalogenidų), kraujo ląstelių sudėties pokyčių atsiranda dažniau negu tuomet, kai vartojama kurio nors vieno preparato, todėl kraujo sudėtį kontroliuoti reikia dažnai.- Alopurinolis gali pailginti vidarabino pusinės eliminacijos periodą. Todėl kartu vartojant šiuos vaistus reikia būti labai atidiems, kad laiku būtų galima pastebėti nepageidaujamo poveikio požymius.- Vartojant alopurinolio, gali padidėti ciklosporino koncentracija kraujo plazmoje. Reikia atsižvelgti, kad tuomet gali išryškėti nepageidaujamas ciklosporino poveikis.

- Alopurinolis gali turėti įtakos fenitoino metabolizmui kepenyse; ar tai turi reikšmės gydant pacientus, kol kas nežinoma.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>