Vaistinis preparatas: Zibor
Puslapis: 2


Anamnezėje nurodoma patvirtinta ar įtariama heparino sukelta imuninės kilmės trombocitopenija (HIT) (žr. 4.4 skyrių).

Kraujavimas ar padidėjusi kraujavimo rizika dėl hemostazės sutrikimo.

Sunkus kepenų ar kasos veiklos sutrikimas.

Centrinės nervų sistemos, akių ir ausų pažeidimai, operacijos.

Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK), susijusi su heparino sukelta trombocitopenija.

Ūminis bakterinis endokarditas ir lėtinis endokarditas.

Organų pažeidimas su didele kraujavimo rizika (pvz.: aktyvi peptinė opa, hemoraginis insultas, cerebralinė aneurizma ar smegenų navikas).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Nešvirkšti į raumenis.

Vartojant bemiparino, dėl hematomos susidarymo rizikos reikia vengti švirkšti į raumenis kitų preparatų.

Atsargiai skirti pacientams, sergantiems kepenų arba inkstų nepakankamumu, nekontroliuojama hipertenzine liga, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige anamnezėje, trombocitopenija, inkstų ir (arba) šlaplės akmenlige, akių gyslainės ir tinklainės kraujagyslių liga ar kitais organiniais pažeidimais, galinčiais padidinti kraujavimo komplikacijų riziką, taip pat pacientams, kuriems atliekama spinalinė ar epidurinė anestezija ir (arba) lumbalinė punkcija.

Bemiparinas, kaip ir kiti mažos molekulinės masės heparinai (MMMH), gali slopinti aldosterono sekreciją antinksčiuose, tai gali skatinti hiperkaliemiją, ypač sergantiesiems cukriniu diabetu, esant lėtiniam inkstų nepakankamumui, metabolinei acidozei, padidėjusiam kalio kiekiui kraujyje ar vartojant kalį sulaikančius diuretikus. Hiperkaliemijos rizika didėja ilgėjant gydymui, bet dažniausiai yra grįžtama (žr. 4.8 skyrių). Todėl pacientams, esantiems rizikos grupėje, kraujo plazmos elektrolitai turi būti tiriami prieš pradedant gydymą bemiparinu ir reguliariai jo vartojimo metu, ypač tuomet, jei gydymas užtrunka ilgiau nei 7 dienas.

Retkarčiais gydymo heparinu pradžioje dėl laikino trombocitų aktyvinimo nustatoma nedidelė laikina trombocitopenija (I tipo); tuomet trombocitų skaičius būna 100 000-150 000/mm3 (žr. 4.8 skyrių). Dažniausiai jokių komplikacijų nebūna, dėl to gydymas gali būti tęsiamas.

Retais atvejais pasitaiko antikūnų sukelta sunki trombocitopenija (II tipo), kai trombocitų skaičius žymiai mažesnis nei 100 000/mm3 (žr. 4.8 skyrių). Šis poveikis dažniausiai atsiranda po 5-21 dienos nuo gydymo pradžios. Pacientams, kuriems anamnezėje nurodoma heparino sukelta trombocitopenija, šie pokyčiai gali atsirasti greičiau.

Rekomenduojama atlikti trombocitų skaičiaus tyrimą prieš pradedant gydymą bemiparinu, pirmąją gydymo juo dieną, vėliau reguliariai tirti kas 3-4 dienas bei gydymą pabaigus. Nustačius ryškų trombocitų skaičiaus sumažėjimą (30-50%), esant teigiamiems arba nežinomiems antikūnų prieš trombocitus tyrimo in vitro rezultatams, kai terpėje buvo bemiparino ar kitų MMMH ir (arba) heparino preparatų, gydymą reikia nedelsiant nutraukti ir pradėti alternatyvų gydymą.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>