Vaistinis preparatas: Moxonidin Actavis
Puslapis: 4


Aprašytas perdozavimas 2 metų vaikui, išgėrusiam nežinomą kiekį (daugiausia 14 mg) moksonidino. Vaikui atsirado tokių simptomų: slopinimas, koma, hipotenzija, miozė, dispnėja. Po skrandžio plovimo, gliukozės infuzijos, dirbtinės plaučių ventiliacijos ir poilsio minėti simptomai visiškai išnyko per 11 valandų.

Remiantis farmakodinaminėmis moksonidino savybėmis, galima teigti, kad suaugusiems žmonėms gali pasireikšti slopinimas, hipotenzija, ortostatikos reguliacijos sutrikimas, bradikardija, burnos džiūvimas. Retais atvejais galimas vėmimas ir paradoksinis kraujospūdžio padidėjimas.

Jei perdozavimas sunkus, reikia labai atidžiai sekti, ar nesutrinka sąmonė ir ar neprasideda kvėpavimo slopinimas. Gydymo priemonės: vaistinio preparato absorbcijos mažinimas, pvz., skrandžio plovimas (jei po perdozavimo praėjo nedaug laiko), aktyvintoji anglis ir vidurių laisvinamieji preparatai. Apskritai gydymas yra simptominis.

Specifinis priešnuodžis nežinomas. Be bendrųjų palaikomųjų priemonių (skysčių leidimo į veną, katecholaminų vartojimo), dalį moksonidino perdozavimo simptomų gali pašalinti alfa-2 adrenoreceptorių blokatorius fentolaminas. Jo poveikis priklauso nuo dozės dydžio. Jei yra sunki bradikardija, rekomenduojama vartoti atropino.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – centrinio poveikio antiadrenerginiai preparatai, imidazolino receptorių agonistai, ATC kodas – C02AC05

Įvairių tyrimų su gyvūnais metu nustatyta, kad moksonidinas sukelia stiprų antihipertenzinį poveikį. Turimi tyrimų duomenys rodo, kad moksonidino veikimo vieta yra centrinė nervų sistema.

Moksonidinas selektyviai prisijungia prie smegenų kamieno imidazolinui jautrių I1 receptorių. Šių imidazolinui jautrių receptorių daugiausia yra rostralinėje ventrolateralinėje pailgųjų smegenų dalyje, t.y. struktūroje, kuri yra labai svarbi centriniam simpatinės nervų sistemos reguliavimui. Manoma, kad dėl vaistinio preparato sąveikos su imidazolinui jautriais I1 receptoriais mažėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Tai nustatyta atlikus tyrimus su simpatiniais širdies, vidurių ir inkstų nervais.

Moksonidinas skiriasi nuo kitų centrinio poveikio antihipertenzinių medikamentų, kadangi jo trauka alfa-2 adrenoreceptoriams, palyginti su I1 imidazolino receptoriais, yra labai maža. Manoma, kad alfa-2 adrenoreceptoriai yra tarpinė grandis, per kurią pasireiškia dažniausias centrinio poveikio vaistinių preparatų nuo hipertenzijos sukeliamas nepageidaujamas poveikis, t.y. burnos džiūvimas ir slopinimas.

Vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį medikamentas mažina ir ramybės, ir fizinio krūvio metu.

Ar moksonidinas daro įtaką mirštamumui ir ligotumui nuo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, nežinoma.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>