Vaistinis preparatas: Clopidogrel Richter
Puslapis: 10


Atliekant CURE tyrimą dalyvavo 12 562 pacientai, kuriems buvo nesusijęs su ST tarpo pakilimu ūminis vainikinių arterijų sindromas (nestabili krūtinės angina arba miokardo infarktas, nesusijęs su Q banga) ir nuo paskutinio krūtinės skausmo priepuolio ar išemijos simptomų pradžios nebuvo praėjusios 24 valandos. Pacientams turėjo būti EKG pokyčių, rodančių naują išemiją, arba bent dukart padidėjęs, palyginti su viršutine normos riba, širdies fermentų ar troponino I arba T kiekis. Atsitiktinių imčių būdu pacientai buvo gydomi klopidogreliu (300 mg prisotinimo doze, paskui – po 75 mg per parą) ir ASR (75–325 mg kartą per parą) (6 259 pacientai) arba placebu ir ASR (6 303 pacientai) kartu su įprastiniais vaistiniais preparatais. Gydymo trukmė – iki vienerių metų. Atliekant CURE tyrimą 823 pacientai (6,6 %) taip pat buvo gydomi GPIIb/IIIa receptorių antagonistais. Heparinais gydyta daugiau kaip 90 % pacientų; šis gydymas reikšmingai nekeitė santykinio kraujavimų dažnumo, būdingo klopidogreliu ir placebu gydytų pacientų grupėms.

Klopidogreliu gydytų pacientų, kuriems nustatyta pagrindinė vertinamoji baigtis (kardiovaskulinė (KV) mirtis, miokardo infarktas (MI) arba insultas), buvo 582 (9,3 %), o placebu gydytų pacientų – 719 (11,4 %); santykinė rizika klopidogreliu gydytiems pacientams sumažėjo 20 % (95 % PI: 10–28 %, p = 0,00009) (santykinė rizika sumažėjo 17 %, kai pacientai buvo gydomi konservatyviai, 29 % – kai buvo atliekama perkutaninė transliuminalinė vainikinė angioplastika (PTCA) su stentu ar be jo, ir 10 % – kai buvo atliekama vainikinių arterijų šuntavimo operacija (CABG)). Per 0–1, 1–3, 3–6, 6–9 ir 9–12 tyrimo mėnesių naujų širdies ir kraujagyslių reiškinių (pagrindinės vertinamosios baigties) buvo išvengta, t. y. santykinė rizika sumažėjo atitinkamai 22 % (PI: 8,6–33,4), 32 % (PI: 12,8–46,4), 4 % (PI: -26,9–26,7) ir 6 % (PI: -33,5–34,3) ir 14 % (PI: -31,6–44,2). Taigi po 3 mėnesių palankių gydymo klopidogreliu ir ASR pageidaujamų pokyčių toliau nedaugėjo, o kraujavimų pavojus liko (žr. 4.4 skyrių).

CURE tyrimo duomenimis, klopidogrelio vartojimas sumažino poreikį gydyti tromboliziniais vaistiniais preparatais (SRS = 43,3 %, PI: 24,3–57,5 %) ir GPIIb/IIIa inhibitoriais (SRS = 18,2 %, PI: 6,5–28,3 %).

Pacientų, kuriems nustatyta kompleksinė pagrindinė vertinamoji baigtis (KV mirtis, MI, insultas arba gydymui atspari išemija), klopidogreliu gydytųjų grupėje buvo 1 035 (16,5 %), o placebu gydytųjų grupėje – 1 187 (18,8 %); santykinė rizika klopidogreliu gydytiems pacientams sumažėjo 14 % (95 % PI: 6–21 %, p = 0,0005). Ši nauda daugiausia priklausė nuo statistiškai reikšmingo MI atvejų sumažėjimo (287 atvejai (4,6 %) klopidogreliu gydytų pacientų grupėje ir 363 atvejai (5,8 %) placebu gydytų pacientų grupėje). Įtakos pakartotinės hospitalizacijos dėl nestabilios krūtinės anginos dažnumui nepastebėta.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>