Vaistinis preparatas: Clopidogrel Richter
Puslapis: 11


Rezultatai, nustatyti vertinant pagal įvairius rodiklius (pvz., nestabilią krūtinės anginą arba MI be Q bangos, mažą ir didelį rizikos lygį, cukrinį diabetą, revaskuliarizacijos būtinumą, amžių, lytį ir kitus), atitiko pagrindinės analizės rezultatus. 2 172 pacientų (17 % visų CURE dalyvavusių pacientų), kuriems buvo įstatytas stentas (Stent-CURE), duomenų post-hoc analizė parodė, kad klopidogreliu gydytiems pacientams pasireiškė reikšmingas reliatyvus rizikos sumažėjimas (RRS), palyginti su placebą vartojusiais pacientais: 26,2 %, vertinant pagrindinę baigtį (mirtį nuo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, MI, insultą), bei 23,9 %, vertinant antrinę baigtį (mirtį nuo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, MI, insultą ar į gydymą nereaguojančią išemiją). Be to, minėtiems pacientams nekilo jokių ypatingų problemų dėl klopidogrelio saugumo. Duomenys, gauti analizuojant šio pogrupio pacientus, atitiko bendrus tyrimo rezultatus.

Klopidogrelio nauda nepriklausė nuo kito neatidėliotino ar ilgalaikio širdies ir kraujagyslių ligos gydymo (pvz., heparino arba MMMH, GPIIb/IIIa antagonistų, lipidų koncentraciją mažinančių vaistinių preparatų, beta adrenoblokatorių, AKF inhibitorių vartojimo). Klopidogrelio efektyvumas taip pat nepriklausė nuo ASR dozės (75–325 mg kartą per parą).

Klopidogrelio saugumas ir veiksmingumas pacientams, sergantiems ūminiu MI su ST segmento pakilimu, buvo vertintas 2 atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamų, dvigubai aklų klinikinių tyrimų CLARITY ir COMMIT metu.

Į CLARITY tyrimą buvo įtrauktas 3 491 pacientas. Šiems pacientams nuo MI su ST pakilimu pradžios buvo praėję ne daugiau kaip 12 valandų ir buvo planuojama skirti gydymą trombolize. Pacientai gavo klopidogrelio (300 mg prisotinimo dozė, po to – 75 mg dozė vieną kartą per parą, n = 1 752) arba placebo (n = 1 739), kartu su abiem vaistiniais preparatais skiriant vartoti ASR (150–325 mg prisotinimo dozė, po to – 75–162 mg dozė per parą), fibrinolizinį preparatą ir, kai tiko, hepariną. Pacientai buvo stebimi 30 dienų. Pirminis tyrimo tikslas (pagrindinė vertinamoji baigtis) buvo arba angiogramoje prieš išmetimą matomas infarktą sukėlusios užsikimšusios arterijos vaizdas, arba mirties, arba prieš vainikinių arterijų angiografiją pasikartojusio MI atvejis. Tiriant pacientus, kurie neišgyveno angiografijos, pirminis tyrimo tikslas buvo mirtis arba iki aštuntosios dienos ar iki išrašymo iš ligoninės pasikartojęs MI. 19,7 % pacientų populiacijos sudarėo moterys, 29,2 % – 65 metų ir vyresni tiriamieji. 99,7 % pacientų vartojo fibrinolitikus (fibrinui specifinius – 68,7 %, fibrinui nespecifinius – 31,1 %), 89,5 % – hepariną, 78,7 % – betablokatorius, 54,7 % – AKF inhibitorius ir 63 % – statinus.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>