Vaistinis preparatas: Bleomycin Teva
Puslapis: 4


Jeigu atsiranda neaiškios priežasties sukeltas kosulys, dusulys, traškesys apatinėse plaučių skiltyse ar krūtinės ląstos rentgenografijos metu stebimas išsklidusio tinklo vaizdas, bleomicino vartojimą būtina nedelsiant nutraukti, kol, kaip galima priežastis, bus paneigtas bleomicino toksinis poveikis. Patariama vartoti antibiotikų ir prireikus kortikosteroidų, pvz., 5 paras kasdien į raumenis suleisti 100 mg hidrokortizono (natrio sukcinato pavidalu), po to gerti du kartus per parą po 10 mg prednizolono.

Jeigu bleomicinas sukėlė plaučių pažeidimą, daugiau šio vaisto vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Nors bleomicino toksinio poveikio plaučiams aiškus padidėjimas yra susijęs su kumuliacine 400 TV doze, jis gali pasireikšti ir nuo daug mažesnės dozės, ypač senyviems žmonėms, ligoniams, kurių susilpnėjusi kepenų ar inkstų funkcija, kuriems iš anksčiau yra plaučių negalavimų, kuriems buvo taikytas spindulinis plaučių gydymas ir pacientams, kuriems duodama deguonies. Šiais atvejais yra toksinio poveikio plaučiams rizikos veiksnys. Bleomicinu gydomiems pacientams turėtų būti nedaromas plaučių funkcijos mėginys su 100( deguonimi. Rekomenduojamas plaučių funkcijos mėginys su 21( deguonies mišiniu.

Kadangi bleomicinas sukelia nepageidaujamą poveikį plaučių audiniui, šiuo vaistu gydomiems pacientams operacijos metu vartojant deguonies yra didesnė toksinio poveikio plaučiams atsiradimo rizika.

Nustatyta, kad ilga labai didelių deguonies koncentracijų ekspozicija sukelia plaučių pažeidimą, tačiau po bleomicino vartojimo plaučių pažeidimas gali pasireikšti esant deguonies koncentracijoms, mažesnėms už tas, kurios paprastai laikomos saugiomis. Vadinasi, operacijos metu būtina užtikrinti optimalų įkvepiamo deguonies frakcijos (FIO2) valdymą, atitinkantį pakankamą organizmo prisotinimą deguonimi (žr. 4.5 ir 4.8 skyrių).

Bleomicino turi būti vartojama ypač atsargiai ligoniams, sergantiems plaučių vėžiu, kadangi jiems dažniau pasireiškė toksinis poveikis plaučiams.

Bleomicino poveikiui yra jautresni senyvi žmonės.

Kadangi 2/3 suvartotos bleomicino dozės šalinami su šlapimu nepakitusia forma, šalinimo greičiui didelę įtaką daro inkstų funkcija.

Jeigu pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, skiriamos įprastos dozės, šių ligonių kraujo plazmoje būna labai padidėjusi vaisto koncentracija.

Šio vaistinio preparato negalima skirti nėščioms moterims ar žindyvėms. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad bleomicinas, kaip ir dauguma citostatinių vaistų, gali turėti teratogeninių ir mutageninių savybių, todėl pacientai ir pacientės baigus gydymą dar 3 mėnesius turi naudoti patikimas kontraceptines priemones (žr. 4.6 skyrių).

Manoma, kad toksinis bleomicino poveikis plaučiams yra susijęs su doze ir gerokai padidėja, jeigu viršijama bendra 400x103 TV dozė. Didesnes negu 400x103 TV bendras dozes reikia skirti labai atsargiai.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>