Vaistinis preparatas: Azitrox 250
Puslapis: 5


Azitromicinas iš fagocitų ir iš fibroblastų pasišalina labai lėtai, tačiau šis procesas būna daug greitesnis, jei fagocitai susiduria su bakterijomis. Tai nebūdinga fibroblastams, todėl manoma, kad jie yra lėtai azitromiciną atpalaiduojantis rezervuaras.

Šalinimas

Vaistinio preparato pusinės eliminacijos laikas labai susijęs su azitromicino pusine eliminacija iš audinių, kuri yra 2-4 dienos. Daugiausia azitromicino pasišalina su tulžimi. Apie 50 % vaistinio preparato pašalinama nepakitusio. Vykstant dezoksamino ir laktono žiedo N-demetilinimui, O-demetilinimui ir hidroksilinimui, bei skylant jungčiai, susidaro apie 10 vaistinio preparato metabolitų.

Palyginus HPLC ir mikrobiologinius rodmenis, nustatyta, kad azitromicino metabolitai nepasižymi mikrobiologiniu aktyvumu. Apie 6 proc. pašalinama su šlapimu.

Palyginus jaunesnius nei 45 metų, ir vyresnius nei 65 metų savanorius, paaiškėjo, kad pastarųjų AUC po 5 dienų padidėja apie 30 % Tačiau, tai yra kliniškai nereikšminga, todėl vaistinio preparato dozės keisti nereikia.

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimuose su gyvūnais azitromicinas buvo gerai toleruojamas. Jo ūminis toksinis poveikis yra mažas. Sušerto azitromicino vidutinė mirtina dozė (LD50) pelėms ir žiurkėms yra 2000 mg/kg kūno svorio. Į pilvo ertmę suleisto vaistinio preparato vidutinė mirtina dozė (LD50) pelėms viršijo 400 mg/kg kūno svorio, žiurkėms – 500 mg/kg kūno svorio.

Ūminis toksinis vaistinio preparato poveikis kepenims tirtas, lyginant vienkartinę 30-500 mg/kg kūno svorio azitromicino dozę su joms prilygstančiomis, kontrolinėmis, eritromicino dozėmis. Nuo didelės abiejų vaistinių preparatų dozės padidėja aspartataminotransferazės kiekis plazmoje. Ištyrus kepenis histologiškai nustatyta, kad apie kepenų vartus kaupiasi riebalai. Fermentų pakitimai buvo laikini, jie pranyko po 14 dienų.

Suleidus triušiams ir žiurkėms azitromicino į veną arba raumenis, tirtas vietinis toksinis vaistinio preparato poveikis. Leidimo vietoje reikšmingų pakitimų neatsirado, gyvūnų išvaizda ir elgesys nepakito.

Ištyrus poūmį ir lėtinį toksinį poveikį žiurkėms ir šunims, paaiškėjo, kad patologiškai pakinta daugelio organų, išskyrus plaučių ir smegenų, histologinė struktūra (lizosomose kaupiasi azitromicinas). Šie pakitimai buvo laikini ir stiprėjo didinant dozę. 6 mėnesius žiurkėms be pertraukos skiriama 20 mg/kg kūno svorio azitromicino paros dozė ar su pertraukomis (kas 10 dienų) – 40 mg/kg kūno svorio paros dozė toksinio poveikio nesukėlė. 2 mėnesius šunims duodant 100 mg/kg kūno svorio dozę per parą, pasireiškė toksinis vaistinio preparato poveikis inkstams (glomerulonefritas), kepenims (židininė nekrozė) ir tulžies pūslei (hiperplazija bei židininė nekrozė). Tokia pati vaistinio preparato dozė, skirta su pertraukomis (viso 100 dozių), minėtų pakitimų nesukėlė. Žiurkėms ir šunims nuo didesnės nei 20 mg/kg kūno svorio azitromicino dozės per parą laikinai padaugėja transaminazių plazmoje.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>