Vaistinis preparatas: PARNASSAN
Puslapis: 2


Bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencija pacientams, kurių manijos epizodo gydymas olanzapinu buvo sėkmingas (žr. 5.1 skyrių).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugę žmonės

Šizofrenija: rekomenduojama pradinė olanzapino dozė – 10 mg per parą.

Manijos epizodas: pradinė olanzapino dozė – 15 mg vieną kartą per parą gydant tik olanzapinu ar 10 mg per parą vartojant vaistų derinį (žr. 5.1 skyrių).

Bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencija. Rekomenduojama pradinė olanzapino dozė – 10 mg per parą. Pacientams, kurių manijos epizodas buvo gydomas olanzapinu, bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencijai reikia ir toliau vartoti tas pačias dozes. Jei ištinka naujas manijos, mišrus arba depresijos epizodas, gydymą olanzapinu reikia tęsti (jei reikia, pritaikyti dozę) ir kartu pagal klinikines indikacijas papildomai gydyti nuotaikos simptomus.

Olanzapiną vartojant šizofrenijos, manijos epizodui gydyti ir bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencijai, paros dozę galima palaipsniui koreguoti 5–20 mg ribose, atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę. Didinti dozę iki didesnės nei rekomenduojama pradinė dozė, patariama tik kruopščiai kartotinai įvertinus klinikinę paciento būklę ir ne trumpesniais nei 24 valandų tarpais. Olanzapiną galima vartoti nepriklausomai nuo valgio, kadangi maistas neveikia jo absorbcijos. Užbaigti gydymą olanzapinu reikia palaipsniui mažinant dozę.

Vaikai ir paaugliai

Trūkstant saugumo ir veiksmingumo duomenų PARNASSAN vartoti jaunesniems nei 18 metų vaikams ir paaugliams yra nerekomenduojama. Palyginti su tyrimų, atliktų su suaugusiais pacientais, rezultatais, atlikus trumpalaikius tyrimus su paaugliais buvo nustatyta, kad labiau padidėja svorio augimas, atsiranda lipidų ir prolaktino pokyčių (žr. 4.4, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyrius).

Senyvo amžiaus pacientai

65 metų ir vyresniems pacientams dėl tam tikrų klinikinių veiksnių kartais tenka skirti mažesnę pradinę dozę (5 mg per parą), nors paprastai tai nerekomenduojama (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Pacientai, kuriems yra inkstų ir (ar) kepenų nepakankamumas

Šiems pacientams reikia skirti mažesnę (5 mg) pradinę dozę. Kai yra vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas (cirozė, A ar B klasė pagal Child-Pugh), reikia skirti 5 mg pradinę dozę ir ją didinti labai atsargiai.

Lytis

Moterims, kitaip nei vyrams, paprastai nereikia koreguoti pradinės dozės ir dozių intervalo.

Rūkymas

Nerūkantiems pacientams, palyginti su rūkančiais, paprastai nereikia koreguoti pradinės dozės ir dozių intervalo.

Kai yra daugiau kaip vienas veiksnys, galintis lėtinti metabolizmą (moteriška lytis, senyvas amžius, nerūkymas), reikia apsvarstyti, ar neverta skirti mažesnės pradinės dozės. Prireikus tokiems pacientams dozę galima atsargiai didinti.

(Taip pat žr. 4.5 ir 5.2 skyrius.)

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>