Vaistinis preparatas: Olanzapine Accord
Puslapis: 2


Bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencija. Rekomenduojama pradinė paros dozė yra 10 mg. Pacientams, kurie Olanzapine Accord vartojo manijos epizodo gydymui, prevencinį gydymą nuo bipolinio sutrikimo kartojimosi reikia tęsti tomis pačiomis dozėmis. Jei pasireiškia naujas manijos, mišrus arba depresijos epizodas, gydymą Olanzapine Accord reikia tęsti (jei reikia, optimizuojant dozę), ir, jei kliniškai reikalinga, kartu skirti papildomą nuotaikos simptomų gydymą.

Šizofrenijos, manijos epizodo gydymo ir bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencijos metu paros dozę galima vėliau palaipsniui koreguoti 520 mg intervalo ribose pagal klinikinę paciento būklę. Didinti dozę iki didesnės nei rekomenduojama pradinė patariama tik tinkamai iš naujo įvertinus klinikinę ligonio būklę ir paprastai ne dažniau kaip kas 24 valandos.

Olanzapine Accord vartojimas nepriklauso nuo valgymo laiko, kadangi maistas jo absorbcijai įtakos nedaro. Nutraukiant Olanzapine Accord vartojimą reikia nepamiršti dozę mažinti laipsniškai.

Vaikai ir paaugliai

Olanzapine Accord nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka. Trumpalaikių tyrimų su paaugliais metu pacientams labiau padidėjo kūno svoris bei pakito lipidų ir prolaktino koncentracija, nei tyrimų su suaugusiais žmonėmis metu (žr. 4.4, 4.8, 5.1, ir 5.2 skyrių).

Senyvi pacientai

Mažesnė pradinė dozė, 5 mg per parą, paprastai nerekomenduojama, tačiau ją kartais tenka skirti 65 metų ir vyresniems pacientams, dėl tam tikrų klinikinių veiksnių (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Pacientai, kurių inkstų ir(arba) kepenų veikla sutrikusi

Mažesnę pradinę dozę, 5 mg per parą, reikia skirti šiems pacientams. Jeigu yra vidutinio sunkumo kepenų veiklos nepakankamumas (cirozė, A ar B klasė pagal Child-Pugh), iš pradžių reikia skirti 5 mg dozę ir ją didinti atsargiai.

Lytis

Moterims, palyginti su vyrais, pradinės dozės ir dozių diapazono paprastai keisti nereikia.

Rūkymas

Pradinės dozės ir dozių diapazono rūkantiems, palyginti su nerūkančiaisiais, paprastai keisti nereikia.

Jeigu yra daugiau kaip vienas veiksnys, dėl kurio gali būti lėtesnis metabolizmas (moteriškoji lytis, senyvas amžius, nerūkymas), reikia apsvarstyti, ar nesumažinus pradinės dozės. Jei reikia, dozė tokiems pacientams didinama labai atsargiai.

(Taip pat žr. 4.5 ir 5.2 skyrius)

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Pacientai, kuriems yra uždaro kampo glaukomos rizika.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Antipsichoziniais vaistais gydomų pacientų klinikinė būklė pagerėja po kelių dienų ar savaičių. Šiuo laikotarpiu pacientus reikia labai atidžiai stebėti.

Su demencija susijusios psichozės ir (arba) elgesio sutrikimai

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>