Vaistinis preparatas: xefo rapid
Puslapis: 5


Cimetidinas. Didėja lornoksikamo koncentracija kraujo plazmoje. Lornoksikamo ir ranitidino ar antacidinių preparatų sąveikos nepastebėta.

Antikoaguliantai. NVNU gali stiprinti antikoaguliantų, pvz., varfarino, poveikį (žr. 4.4 skyrių). Būtina atidžiai sekti TNS.

Fenprokumonas. Silpnėja gydymo fenprokumonu poveikis.

Heparinas. NVNU vartojant kartu su heparinu, pacientams, kuriems atlikta spinalinė arba epiduralinė anestezija, didėja spinalinės bei epiduralinės hematomos atsiradimo pavojus (žr. 4.4 skyrių).

AKF inhibitoriai. Gali silpnėti antihipertenzinis AKF inhibitorių poveikis.

Diuretikai. Mažėja Henlės kilpoje veikiančių, tiazidinių ir kalį organizme sulaikančių diuretikų šlapimo išsiskyrimą skatinantis bei antihipertenzinis poveikis.

Beta adrenerginių receptorių blokatoriai. Silpnėja antihipertenzinis poveikis.

Angiotenzino II receptorių blokatoriai. Silpnėja antihipertenzinis poveikis.

Digoksinas. Mažėja digoksino inkstų klirensas.

Kortikosteroidai. Didėja virškinimo trakto išopėjimo ar kraujavimo iš jo pavojus (žr. 4.4 skyrių).

Kvinolonų grupės antibiotikai. Didėja traukulių pavojus.

Preparatai, slopinantys trombocitų agregaciją. Didėja kraujavimo iš virškinimo trakto pavojus (žr. 4.4 skyrių).

Kitokie NVNU. Didėja kraujavimo iš virškinimo trakto pavojus.

Metotreksatas. Didėja metotreksato koncentracija kraujo serume, todėl gali sustiprėti toksinis poveikis. Šių preparatų vartojant kartu, ligonį būtina atidžiai stebėti.

Selektyvaus poveikio serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Didėja kraujavimo iš virškinimo trakto pavojus (žr. 4.4 skyrių).

Litis. NVNU mažina ličio inkstų klirensą, todėl jo koncentracija kraujyje gali didėti ir tapti didesnė už didžiausią gydomąją (tapti toksinė). Būtina matuoti ličio koncentraciją serume, ypač pradedant ar baigiant gydymą ar keičiant dozę.

Ciklosporinas. Didėja ciklosporino koncentracija kraujo serume. Gali sustiprėti nefrotoksinis ciklosporino poveikis (tai susiję su prostaglandinų sukeliamu poveikiu inkstuose). Jei lornoksikamo ir ciklosporino vartojama kartu, būtina stebėti inkstų funkciją.

Sulfonilkarbamido dariniai (pvz., glibenklamidas). Didėja hipoglikemijos pavojus.

CYP2C9 izofermentų induktoriai bei inhibitoriai. Pasireiškia lornoksikamo, kaip ir kitokių NVNU, kuriuos metabolizuoja citochromo P 450 2C9 (CYP2C9) izofermentai, ir CYP2C9 izofermentų induktorių bei inhibitorių sąveika (žr. 5.2 skyriaus poskyrį “Biotransformacija”).

Takrolimuzas. Didėja nefrotoksinio poveikio pavojus, kadangi mažėja prostaciklino sintezė inkstuose. Jei takrolimuzo ir lornoksikamo vartojama kartu, būtina stebėti inkstų funkciją(žr. 4.4 skyrių).

Premetreksedas. NVNU gali sumažinti premetreksedo inkstų klirensą, todėl padidėja inkstų ir virškinamojo trakto toksiškumas bei mielosupresija.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>