Vaistinis preparatas: Terizidon
Puslapis: 3


Daugelis tyrėjų nurodo, kad terizidonas geriau toleruojamas ir sukelia mažiau sunkių šalutinių reakcijų nei panašios struktūros vaistas cikloserinas. Klinikiniais kontroliuojamaisiais atsitiktinių imčių dvigubai aklais tyrimais buvo nustatyta, kad terizidonas dažniau negu cikloserinas darė šalutinį poveikį, bet jo sukeliami nepageidaujami reiškiniai rečiau buvo sunkūs (3 % iš visų šalutinių reakcijų).

4.9 Perdozavimas

Suaugęs žmogus, suvartojęs daugiau kaip 1 g šio vaisto, gali ūmiai apsinuodyti. Lėtinis apsinuodijimas terizidonu priklauso nuo dozės. Jis galimas, jei vartojama didesnė kaip 500 mg paros dozė. Jei inkstų nepakankamumu sergančiam ligoniui dozė parenkama netinkamai, terizidono gali kauptis organizme ir pasireikšti intoksikacija.

Intoksikacijos simptomai

Apsinuodijus dažniausiai pažeidžiama centrinė nervų sistema. Gali rastis šių toksinių reiškinių: galvos skausmas, svaigimas, sumišimas, mieguistumas, padidėjęs dirglumas, parestezijos, kalbos sutrikimas ir psichozė. Po didesnių dozių gali būti parezės, traukuliai ir koma. Terizidoną vartojantiems pacientams etilo alkoholis gali padidinti traukulių riziką.

Yra duomenų, kad ligoniams, kurie vartojo 1 – 1,5 g terizidono per parą, pasireiškė ūminis stazinis širdies nepakankamumas.

Gydymas

Perdozavimo atveju, be vaisto vartojimo nutraukimo, būtina imtis priemonių, kad vaistas nesirezorbuotų ir pagreitėtų jo šalinimas. Vaisto rezorbciją iš virškinimo trakto galima stabdyti duodant aktyvintos anglies, kuri dažnai esti efektyvesnė už vėmimo sukėlimą ar skrandžio plovimą. Suaugusiesiems daugelį cikloserino sukeltų neurotoksinių reiškinių galima pašalinti gydant 200 – 300 mg piridoksino per parą. Tokia piridoksino dozė gali ir apsaugoti nuo šių reiškinių. Terizidonas iš kraujotakos pašalinamas hemodialize. Ji atliekama, kai apsinuodijimas kelia grėsmę gyvybei, o kitokie gydymo būdai neveiksmingi.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Terizidonas yra cikloserino darinys. Terizidonas — geriamasis chemoterapinis plataus poveikio vaistas, veikiantis bakteriostatiškai.

Vaistas daugiausia veikia Mycobacterium tuberculosis, daugelį kitų mikobakterijų bei Staphylococcus aureus ir Staphylococcus epidermidis.

Terizidonas gali būti veiksmingas, kai ligą sukelia šie patogeniniai mikroorganizmai: Enterococcus faecalis, Escherichia coli, indolteigiami protėjai, Citrobacter, Enterobacter, Morganella morganii, Klebsiella pneumoniae ir Pseudomonas aeruginosa.

Mažiausia mikobakterijų dauginimąsi slopinanti terizidono koncentracija (MIC) yra 10 – 40 mg/l, stafilokokų — 8 – 32 mg/l, o patogeninių gramneigiamų bakterijų — 50 – 250 mg/l.

Vaistui jautrios daugiau kaip 90 % mikobakterijų. Kitų bakterijų jautrumas įvairiais atvejais skiriasi, bet nustatyta, kad daugiau kaip 90 % stafilokokų ir 81 % Streptococcus faecalis yra jautrūs terizidonui.

Antrinis atsparumas pasitaiko retai.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>