Vaistinis preparatas: Paclitaxel SanoSwiss
Puslapis: 7


Dažniausias nepageidaujamas poveikis buvo kaulų čiulpų supresija. Sunki neutropenija (<0,5 x 109/l) išsivystė 28% pacientų, tačiau nebuvo susijusi su karščiavimo epizodais. Tik 1% pacientų sunki neutropenija tęsėsi ?7 dienas. Trombocitopenija nustatyta 11% pacientų. Trims procentams pacientų mažiausias trombocitų skaičius <50 x 109/l buvo nustatytas bent vieną kartą tyrimo metu. Anemija nustatyta 64% pacientų, tačiau ji buvo sunki (Hb <83,3 g/l) tik 6% pacientų. Anemijos dažnis ir sunkumas yra susijęs su pradiniu hemoglobino lygiu.

Neurotoksiškumas, daugiausia periferinė neuropatija, skiriant 175 mg/m2 3 valandų infuziją (85% neurotoksiškumas, 15% sunkus) buvo dažnesnis ir sunkesnis nei skiriant 135 mg/m2 24 valandų infuziją (25% periferinė neuropatija, 3% sunki), kai paklitakselis buvo skiriamas kartu su cisplatina. NSPK ir kiaušidžių vėžiu sergantiems pacientams, kuriems per 3 valandas skiriama paklitakselio, o po to cisplatina, sunkaus neurotoksiškumo dažnis yra aiškiai didesnis. Periferinė neuropatija gali atsirasti po pirmojo kurso ir sunkėti didėjant skirto paklitakselio kiekiui. Keletu atvejų periferinė neuropatija buvo priežastis nutraukti paklitakselio skyrimą. Sensoriniai simptomai paprastai susilpnėdavo arba išnykdavo per keletą mėnesių nutraukus paklitakselio skyrimą. Anksčiau buvusios neuropatijos, atsiradusios dėl ankstesnio gydymo, nėra kontraindikacija gydyti paklitakseliu.

Sąnarių ar raumenų skausmas pasireiškė 60% pacientų, jis buvo stiprus 13% pacientų.

Sunki padidėjusio jautrumo reakcija galėjusi baigtis mirtimi (pasireiškė hipotenzija, kurią reikėjo gydyti, angioedema, kvėpavimo distresas, kurį reikėjo gydyti bronchodilatatoriais ar generalizuota urtikarija) pasireiškė dviem pacientams (<1%). Trisdešimt keturiems pacientams (17% visų pacientų) pasireiškė lengvesnės padidėjusio jautrumo reakcijos. Dėl šių reakcijų, dažniausiai paraudimo ir bėrimo, nereikėjo nei papildomo gydymo, nei nutraukti paklitakselio skyrimo.

Injekcijos vietos reakcijos, skiriant vaistą į veną, gali pasireikšti lokalia edema, skausmu, eritema ir induracija; kartais ekstravazacija gali sukelti celiulitą. Pastebėtas odos apšašimas ir (arba) lupimasis, kartais susijęs su ekstravazacija. Taip pat gali pakisti odos spalva. Retais atvejais pasitaikė, kad odos reakcijos pasikartojo buvusios ekstravazacijos vietoje po paklitakselio skyrimo į kitą vietą, t. y. „atkūrimas“. Šiuo metu apie specifinį ekstravazacijos gydymą nėra žinoma.

Žemiau esančioje lentelėje pateiktas nepageidaujamas poveikis pagal jo sunkumą, skiriant tik paklitakselį 3 valandų infuzija esant metastazavimui (812 pacientų klinikinių tyrimų metu) ir stebint, pasirodžiusiojo rinkoje, vartojimą (žr. *).

Nepageidaujamo poveikio reiškinių sąrašas, pateiktas žemiau, yra sudarytas tokia tvarka:

labai dažni (?1/10); dažni (?1/100, <1/10); nedažni (?1/1 000, <1/100); reti (?1/10 000, <1/1 000); labai reti (<1/10 000).

Infekcijos ir infestacijos

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>