Vaistinis preparatas: Paclitaxel EBEWE
Puslapis: 7


Dažniausias reikšmingas toksinis poveikis buvo kaulų čiulpų funkcijos slopinimas. Sunki neutropenija (( 500 ląstelių/mm3) pasireiškė 28( ligonių, tačiau su karščiavimo priepuoliais nebuvo susijusi. Septynias ar daugiau parų sunki neutropenija truko tik 1( tiriamųjų. Trombocitopenija pasireiškė 11( pacientų. Tyrimo metu 3( pacientų bent kartą mažiausias trombocitų kiekis buvo < 50 000 ląstelių/mm3. Anemija pasireiškė 64% ligonių, sunki (Hb < 80 g/l) buvo tik 6(. Anemijos dažnis ir sunkumas priklauso nuo bazinio hemoglobino kiekio.

Gydant paklitakseliu ir cisplatina, toksinis poveikis nervų sistemai, daugiausiai periferinė neuropatija ligoniams, kuriems per 3 val. buvo infuzuojama 175 mg/m2 kūno paviršiaus paklitakselio dozė, buvo dažnesnė ir sunkesnė (neurotoksinis poveikis pasireiškė 85(, sunkus buvo 15(), negu tiriamiesiems, kuriems per 24 val. buvo infuzuojama 135 mg/m2 kūno paviršiaus dozė. Kiaušidžių ar nesmulkialąsčiu plaučių vėžiu sergantiems ligoniams, kuriems į veną per 3 val. buvo infuzuojama paklitakselio dozė, o po jos cisplatina, sunkus toksinis poveikis nervų sistemai pasireiškė dažniau. Periferinė neuropatija gali pasireikšti po pirmo gydymo ciklo ir sunkėti, didėjant paklitakselio ekspozicijai organizme. Keliems pacientams dėl periferinės neuropatijos gydymą paklitakseliu reikėjo nutraukti. Preparato vartojimą nutraukus, jutimų pažaidos simptomai per kelis mėnesius paprastai palengvėdavo arba išnykdavo. Dėl neuropatijos, atsiradusios ankstesnio gydymo metu, paklitakseliu gydyti nedraudžiama.

Artralgija arba mialgija pasireiškė 60% ligonių, sunki buvo 13%.

Reikšminga padidėjusio jautrumo reakcija, galinti būti mirtina (hipotenzija, kurią būtina gydyti, angioneurozinė edema, kvėpavimo distresas, kurį reikia šalinti bronchų plečiamaisiais preparatais, arba išplitusi dilgėlinė) pasireiškė dviem ligoniams (( 1(). Lengva padidėjusio jautrumo reakcija kilo 34( tiriamųjų (17( visų gydymo ciklų). Lengvos reakcijos, daugiausiai paraudimo ir išbėrimo, gydyti nereikėjo. Dėl jos gydymo paklitakseliu nutraukti irgi nereikėjo.

Preparato leidžiant į veną, injekcijos vietos reakcija gali pasireikšti lokalizuota edema, skausmu, eritema ir sukietėjimu. Dėl ekstravazacijos kartais galimas celiulitas. Buvo odos pleiskanojimo ir lupimosi, kartais susijusių su ekstravazacija, atvejų. Gali kisti odos spalva. Suleidus paklitakselio į kitą vietą, retais atvejais odos reakcija atsinaujindavo ankstesnėje medikamento ekstravazacijos vietoje (atšaukiamoji reakcija). Specifinis ekstravazacijos sukeltos reakcijos gydymas nežinomas.

Toliau pateiktoje lentelėje išvardytas nepageidaujamas poveikis, nepaisant, ar jis pasireiškė klinikinio tyrimo metu 812 pacientų, nuo metastazavusio vėžio gydomų vien paklitakseliu, infuzuojamu į veną per 3 val., ar medikamentu gydant po to, kai jis pateko į rinką.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>