Vaistinis preparatas: Metforal
Puslapis: 5


Labai dažni: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, apetito stoka. Jie dažniau būna pradėjus vaisto vartoti ir dažniausiai išnyksta savaime. Norint išvengti šių sutrikimų, patariama metformino hidrochlorido vartoti padalijus paros dozę į 2-3 dalis, gerti valgymo metu arba po valgio.Kai dozė didinama palaipsniui, virškinimo traktas vaistą toleruoja geriau.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai reti:eritema, niežulys, dilgėlinė.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Labai reti: vartojant metformino hidrochlorido ilgai, sumažėja vitamino B12 absorbcija ir jo kiekis kraujo serume. Tokia sumažėjimo priežastį reikia įtarti, jei pacientui atsiranda megaloblastinės anemijos požymiai..

Labai reti: laktatacidozė ( žr. 4.4 skyrių).

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Dažnis nežinomas: kepenų funkcijos rodiklių pakitimai arba hepatitas, kurie išnyksta užbaigus metformino hidrochlorido vartojimą.

Paskelbtuose po vaisto registracijos pranešimuose ir klinikinių kontroliuojamų tyrimų su negausiu 10-16 metų pacientų skaičiumi, kurie buvo gydyti vienus metus, duomenys apie nepageidaujamą poveikį buvo panašus į suaugusiųjų.

4.9. Perdozavimas

Hipoglikemijos požymių nebūna išgėrus metformino hidrochlorido iki 85 g, nors laktatacidozė pasireiškia. Didelė dozė metformino hidrochlorido ar papildomi faktoriai gali sukelti laktatacidozę. Laktatacidozei gydyti reikalinga skubi intensyvi terapija, ligonis turi būti gydomas ligoninėje. Geriausiai iš organizmo laktatas pašalinamas naudojant hemodializę.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: vaistai, mažinantys gliukozės kiekį kraujyje, išskyrus insulinus, biguanidai

ATC kodas: A10 BA 02.

Metforminas yra tik padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje mažinantis biguanidas; jis mažina tiek bazinį gliukozės kiekį, tiek hiperglikemiją po valgio (postprandialinę), nestimuliuoja insulino sekrecijos ir nesukelia hipoglikemijos.

Metforminas gali veikti trimis būdais:

1) mažinti gliukozės susidarymą kepenyse slopindamas gliukoneogenezę ir glikogenolizę,

2) gerinti periferinę gliukozės apykaitą ir įsisavinimą raumenyse didindamas jautrumą insulinui,

3) lėtindamas gliukozės rezorbciją žarnyne.

Metforminas stimuliuoja glikogeno sintezę ląstelėje aktyvindamas glikogeno sintetazę. Metforminas ląstelės membranoje padidina visų tipų gliukozės transporto mechanizmų, žinomų šiuo metu, pajėgumą.

Žmogaus organizme, nepriklausomai nuo metformino poveikio glikemijai, jis pasižymi palankiu poveikiu lipidų apykaitai. Kontroliniais klinikiniais vidutinės ir ilgos trukmės klinikiniais tyrimais įrodyta, kad, vartojant terapine doze, metforminas sumažina bendrą cholesterino, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujo plazmoje.

Klinikinis veiksmingumas

Prospektyvinio randomizuoto tyrimo metu (UKPDS) nustatytas ilgalaikis teigiamas poveikis gliukozės kiekiui kraujyje suaugusiems pacientams sergantiems II tipo cukriniu diabetu.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>