Vaistinis preparatas: VALZAP H
Puslapis: 17


Vaistų derinys taip pat sukėlė inkstų aferentinių arteriolių hiperplaziją (žiurkėms skyrus 600 mg/kg/parą valsartano ir 188 mg/kg/parą hidrochlorotiazido, o beždžionėms skyrus 30 mg/kg/parą valsartano ir 9 mg/kg/parą hidrochlorotiazido). Beždžionėms skirtos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės viršijo didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę (DŽRD) atitinkamai 0,9 ir 3,5 karto, vertinant mg/m2. Žiurkėms skirtos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės viršijo didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę (DŽRD) atitinkamai 18 ir 73 kartus, vertinant mg/m2 (laikyta, kad skiriama 320 mg/parą valsartano kartu su 25 mg/parą hidrochlorotiazido 60 kg svorio pacientui).

Manoma, kad minėti pažeidimai atsirado dėl didelių valsartano dozių farmakologinių savybių (angiotenzino II sukelto renino išskyrimo slopinimo blokados, kai kartu stimuliuojamos reniną gaminančios ląstelės), šie pokyčiai taip pat nustatomi gydant AKF inhibitoriais. Tačiau minėti pažeidimai nebūdingi skiriant gydymą žmogui įprastinėmis terapinėmis valsartano dozėmis.

Duomenų apie valsartano ir hidrochlorotiazido tarpusavio sąveiką nėra, todėl šio vaistų derinio mutageniškumo, chromosomų pažaidų ar kancerogeniškumo tyrimų neatlikta. Tačiau atlikti minėti tyrimai su kiekvienu iš komponentų atskirai (valsartanu ir hidrochlorotiazidu) ir duomenų apie mutageniškumą, chromosomų pažaidas arba kancerogeniškumą negauta.

Žiurkių patelėms vaisiui toksiškos valsartano dozės (600 mg/kg/parą), skirtos paskutinėmis gestacijos ir laktacijos dienomis, lėmė mažesnį palikuonių išgyvenamumą, mažesnį jų gimimo svorį ir sulėtėjusį vystymąsi (ausies kaušelio atsiskyrimą ir atvirą ausies kanalą) (žr. 4.6 skyrių). Žiurkėms skirtos dozės (600 mg/kg/parą) viršijo didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę vidutiniškai 18 kartų, vertinant mg/m2 (laikyta, kad skiriama 320 mg/parą valsartano vartoti per burną 60 kg svorio pacientui). Panašūs duomenys gauti, skyrus valsartaną ir hidrochlorotiazidą žiurkėms ir triušiams. Atlikus embriofetalinio vystymosi tyrimus (II dalis) ir skyrus žiurkėms ir triušiams valsartano ir hidrochlorotiazido, duomenų apie teratogeniškumą negauta, tačiau nustatytas fetotoksiškumas, susijęs su vaistų derinio toksiškumu vaikingoms patelėms.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Celiuliozė, mikrokristalinė

Koloidinis silicio dioksidas, bevandenis

Sorbitolis (E420)

Magnio karbonatas

Pregelifikuotas krakmolas

Povidonas K-30

Natrio stearilofumaratas

Natrio laurilsulfatas

Krospovidonas (Kollidon CL)

Tabletės plėvelė

Laktozė monohidratas

Hipromeliozė

Makrogolis 4000

Titano dioksidas (E171)

Geltonasis geležies oksidas (E172) (tik 160 mg/25 mg tabletėse)

Juodojo, raudonojo ir geltonojo geležies oksidų mišinys ( E172) (tik 160 mg/25 mg ir 160 mg/12,5 mg tabletėse)

Raudonasis geležies oksidas (E172) (tik 80 mg/12,5 mg ir 160 mg/12,5 mg stiprumo tabletėse)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>