Vaistinis preparatas: VALZAP H
Puslapis: 16


Ištyrus vaistinio preparato farmakokinetiką nustatyta, kad pacientų, sergančių lengvu (n = 6) arba vidutiniu (n = 5) kepenų nepakankamumu, ekspozicija valsartanu padidėjo beveik dvigubai, palyginti su sveikais tiriamaisiais.

Duomenų apie valsartano skyrimą pacientams, sergantiems sunkiu kepenų nepakankamumu, nėra (žr. 4.3 skyrių). Hidrochlorotiazido kinetikos kepenų funkcija ryškiau nekeičia.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Galimas valsartano ir hidrochlorotiazido toksiškumas buvo vertinamas tyrimuose su žiurkėmis ir beždžionėmis (marmozetėmis), trukusiuose iki šešių mėnesių. Jokių rezultatų, rodančių, kad terapinės vaistinio preparato dozės neturėtų būti skiriamos žmogui, negauta.

Atlikus lėtinio toksiškumo tyrimus su kombinuotu preparatu nustatyta, kad pokyčius labiausiai tikėtina sukėlė valsartanas. Pažeisti buvo inkstai, o beždžionėms nustatyta ryškesnė reakcija negu žiurkėms. Paskyrus 30 mg/kg/parą valsartano ir 9 mg/kg/parą žiurkėms bei 10 mg/kg/parą valsartano ir 3 mg/kg/parą hidrochlorotiazido beždžionėms, atsirado inkstų pažeidimas (nefropatija, lydima kanalėlių bazofilijos, šlapalo kiekio padidėjimas kraujo plazmoje, kreatinino kiekio plazmoje ir kalio kiekio kraujo serume padidėjimas, šlapimo kiekio padidėjimas ir elektrolitų kiekio šlapime padidėjimas). Manoma, kad šie pažeidimai atsirado dėl pakitusios inkstų hemodinamikos. Žiurkėms skirtos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės viršijo didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę (DŽRD) atitinkamai 0,9 ir 3,5 karto, vertinant mg/m2. Beždžionėms skirtos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės viršijo didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę (DŽRD) atitinkamai 0,3 ir 1,2 karto, vertinant mg/m2 (laikyta, kad skiriama 320 mg/parą valsartano kartu su 25 mg/parą hidrochlorotiazido 60 kg svorio pacientui).

Didelės valsartano ir hidrochlorido dozės (žiurkėms skiriant 100 mg/kg/parą valsartano ir 31 mg/kg/parą hidrochlorotiazido, o beždžionėms skiriant 30 mg/kg/parą valsartano ir 9 mg/kg/parą hidrochlorotiazido) sukelia raudonųjų kraujo kūnelių pokyčius (sumažėja eritrocitų skaičius, hemoglobino kiekis, hematokrito vertė). Žiurkėms skirtos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės viršijo didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę (DŽRD) atitinkamai 3,0 ir 12 kartų, vertinant mg/m2. Beždžionėms skirtos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės viršijo didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę (DŽRD) atitinkamai 0,9 ir 3,5 karto, vertinant mg/m2 (laikyta, kad skiriama 320 mg/parą valsartano kartu su 25 mg/parą hidrochlorotiazido 60 kg svorio pacientui).

Pastebėta, kad buvo pažeista beždžionių skrandžio gleivinė (skiriant joms 30 mg/kg/parą valsartano ir 9 mg/kg/parą hidrochlorotiazido).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>