Vaistinis preparatas: Magnevist
Puslapis: 2


Didžiausia vienkartinė Magnevist dozė: suaugusiesiems  0,6 ml/kg, vaikams – 0,4 ml/kg kūno svorio.

Vaikams (iki dvejų metų): viso kūno MRT patirtis nedidelė.

Specialių grupių pacientai

Inkstų funkcijos sutrikimas

Magnevist negalima skirti pacientams su sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (GFG < 30 ml/min/1,73 m²) ir pacientams kepenų transplantacijos perioperaciniu laikotarpiu (žr. 4.3 skyrių). Magnevist pacientams su vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu (GFG 30-59 ml/min/1,73 m2), turi būti skiriamas tik kruopščiai įvertinus rizikos ir naudos santykį ne didesne kaip 0,2 mmol/kg kūno svorio doze (žr. 4.4 skyrių). Vienam tyrimui galima naudoti ne daugiau kaip vieną dozę. Informacijos apie kartotinį vartojimą trūksta, todėl Magnevist injekcijų kartoti negalima, nebent tarp jų būtų mažiausiai 7 paros.

Naujagimiai iki 4 savaičių amžiaus ir kūdikiai iki 1 metų amžiaus

Magnevist negalima skirti naujagimiams iki 4 savaičių amžiaus (žr. 4.3 skyrių). Magnevist kūdikiams iki 1 metų amžiaus reikia skirti tik kruopščiai apsvarsčius, ne didesne kaip 0,2 mmol/kg kūno svorio doze, nes šių pacientų inkstų funkcija yra nesubrendusi. Vienam tyrimui galima naudoti ne daugiau kaip vieną dozę. Informacijos apie kartotinį vartojimą trūksta, todėl Magnevist injekcijų kartoti negalima, nebent tarp jų būtų mažiausiai 7 paros.

Senyvi pacientai (65 metų ir vyresni)

Manoma, kad dozės keisti nereikia. Senyviems pacientams reikia skirti atsargiai (žr. 4.4 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Magnevist negalima skirti pacientams su sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (GFG < 30 ml/min/1,73 m²), pacientams kepenų transplantacijos perioperaciniu laikotarpiu ir naujagimiams iki 4 savaičių amžiaus (žr. 4.4 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Specialūs įspėjimai

Padidėjęs jautrumas

Jei žinoma, kad ligonio jautrumas Magnevist ar bet kuriai jo sudedamajai daliai yra padidėjęs, reikia labai rūpestingai apsvarstyti tyrimo naudą ir galimą pavojų.

Magnevist, kaip ir kitų į veną leidžiamų kontrastinių medžiagų, vartojimas gali būti susijęs su anafilaktoidinėmis/ padidėjusio jautrumo ar kitokiomis idiosinkrazijos reakcijomis (kartais sunkios, net šokas), pasireiškiančiomis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų sistemos ir odos pokyčiais.

Dauguma iš šių reakcijų pasireiškia per pusvalandį nuo sušvirkštimo. Tačiau kartais gali pasireikšti vėlyva reakcija (po kelių valandų ar dienų) (žr. 4.8 skyrių).

Pasireiškus padidėjusio jautrumo reakcijai, būtina nedelsiant liautis švirkšti kontrastinę medžiagą ir, jei reikia, pasinaudojant vena pradėti specifinį gydymą. Todėl kontrastinę medžiagą patariama leisti į veną pro lanksčią nuolatinę kaniulę.

Kaip ir po kitų kontrastiškumą padidinančių tyrimų, po procedūros rekomenduojama ligonį kurį laiką stebėti.

Būtina pasirūpinti vaistais padidėjusio jautrumo reakcijoms gydyti bei priemonėmis skubiai pagalbai teikti.

Padidėjusio jautrumo reakcijų pavojų didina:

anksčiau buvusi reakcija į kontrastinę medžiagą,

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>