Vaistinis preparatas: DOXORUBICIN-TEVA
Puslapis: 5


Doksorubicino instiliavus į šlapimo pūslę, gali pasireikšti hematurija, pūslės ir šlaplės dirginimas, stanga ir poliakiurija. Minėtas poveikis paprastai būna vidutinio sunkumo ir trumpalaikis. Kartais gali atsirasti hemoraginis cistitas, dėl to gali mažėti pūslės talpumas. Vartojant doksorubicino, gali parausvėti šlapimas.

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimas

Gali pasireikšti alopecija (paprastai ji būna laikina).

Doksorubicinas stiprina audinių reakciją į radioaktyviųjų spindulių poveikį. Medikamento pavartojus praėjus kiek laiko po švitinimo, galima vėlyvoji audinių reakcija (recall).

Jeigu doksorubicino infuzuojama greitai, gali parausti ligonio veidas. Gali pasireikšti tromboflebitas ir konjunktyvitas.

4.9 Perdozavimas

Ūminis doksorubicino perdozavimas pasireiškia labai sunkiais įprastiniais nepageidaujamo poveikio simptomais, yač mukozitu, leukopenija ir trombocitopenija. Per didelę dozę instiliavus į šlapimo pūslę, gali pasunkėti cistitas. Apsinuodijęs ligonis, onkologui prižiūrint, gydomas ligoninėje kaulų čiulpų slopinimą mažinančiomis priemonėmis, antibiotikais bei kraujo transfuzijomis.

Jeigu viršijama rekomenduojama didžiausia bendra dozė (550 mg/m2 kūno paviršiaus), galima sunki kardiomiopatija ir širdies nepakankamumas. Tokiu atveju ligonį būtina tuoj pat pradėti tinkamai gydyti, pvz., širdies glikozidais, diuretikais.

Suleidus labai didelę vienkartinę dozę, per 24 valandas gali pasireikšti miokardo degeneracija.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – priešnavikiniai vaistai, antraciklinai ir jiems giminingi preparatai.

ATC kodas – L01DB01.

Doksorubicinas yra antraciklinų grupės priešvėžinis preparatas. Jis išskirtas iš Streptomyces peucetius var. caesius kultūros. Tyrimų su gyvūnais metu vaistas veikė kai kurių rūšių solidinių audinių auglius ir kraujo vėžį. Preparato veikimo būdas nėra galutinai ištirtas. Manoma, svarbiausia yra tai, kad doksorubicinas slopina fermentą topoizomerazę II ir dėl to sutrūksta DNR. Įsiterpimas ir laisvų radikalų formavimasis jo daromam poveikiui tikriausiai yra mažiau reikšmingi. Dėl MDR-1 geno, kuris koduoja daugelio vaistų šalinimo iš ląstelės siurblį, ekspresijos padidėjimo atsiranda atsparumas vaistui.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Į veną suleisto doksorubicino klirensas kraujo plazmoje yra greitas (pusinės eliminacijos periodas ( 10 min.), daug vaisto jungiasi prie audinių. Galutinis pusinės eliminacijos periodas trunka maždaug 30 valandų.

Organizme doksorubicinas iš dalies metabolizuojamas: didesnė jo dalis virsta doksorubicinoliu, mažesnė ( aglikonu. Konjugacijos būdu medikamentas verčiamas gliukuronidais ir sulfatais. Daugiausiai vaisto iš organizmo išsiskiria su tulžimi ir išmatomis, 10 %. dozės ( su šlapimu. Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi 50 - 85 % doksorubicino. Tariamasis pasiskirstymo tūris yra 800 - 3500 l/m2.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>