Vaistinis preparatas: Doxorubicin EBEWE
Puslapis: 8


Doksorubicino perdozavus, pasireiškia stipresnis ir platesnis farmakologinis poveikis. Kai kurie ligoniai mirė nuo vienkartinės 250 mg arba 500 mg dozės. Medikamento suleidus, per 24 valandas gali pasireikšti ūminė miokardo degeneracija. Galimas didelis mieloidinio audinio funkcijos slopinimas, kuris stipriausias būna 10 - 15 dienomis po infuzijos. Širdies nepakankamumas gali pasireikšti net 6 mėnesių laikotarpiu po perdozavimo.

Doksorubicino perdozavus, būtinas simptominis ir palaikomasis gydymas.

Kiek galima greičiau reikia pradėti gydyti tinkamais medikamentais, pvz., širdies glikozidais, diuretikais.

Kadangi galimas didelis mieloidinio audinio ir imuninės sistemos funkcijos slopinimas, gali prireikti medikamentų nuo kraujavimo ir infekcijos. Gali prireikti kraujo perpylimo ir slaugymo izoliatoriuje.

Gydyti hemodialize nėra veiksminga, kadangi doksorubicinas iš organizmo išskiriamas daugiausiai su tulžimi pro virškinimo traktą.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - citotoksiniai antibiotikai ir jiems giminingi preparatai, antraciklinai ir jiems giminingi preparatai, ATC kodas - L01D B01.

Įrodyta, kad doksorubicinas sukelia priešvėžinį poveikį kelių rūšių gyvūnų modeliams. Jis yra veiksmingas ir gydant žmones. Kokiu būdu doksorubicinas ir kitokie antraciklinai veikia navikus, vienodos nuomonės nėra. Manoma, jog galimi trys biocheminiai veikimo būdai: įsiterpimas į DNR, prisijungimas prie membranų ir metabolinis aktyvinimas per redukavimą.

Svarbi doksorubicino, kaip ir kitokių antraciklinų, neveiksmingumo priežastis yra atsparumo pasireiškimas. Kad ląstelės netaptų atsparios medikamentui, patariama vartoti kalcio kanalų blokatorių, pvz., verapamilio, kadangi svarbiausia doksorubicino veikimo vieta, t. y. “taikinys”, yra ląstelių membrana. Verapamilis, blokuodamas lėtosios kalcio srovės kanalus, gali padėti didesniam doksorubicino kiekiui patekti į ląsteles.

Chang ir bendraautoriai (1989 m.) tyrimais in vitro su trimis kasos vėžio ląstelių eilėmis įrodė, jog verapamilis stiprina citotoksinį doksorubicino poveikį. Minėti autoriai nustatinėjo ir redukavimo metu atsirandančio svarbiausio metabolito doksorubicinolio (jo būna žmogaus kraujo plazmoje) galimą įtaką, tačiau padarė išvadą, jog jis doksorubicino patekimui į ląsteles ir buvimo jose laikui poveikio nedaro. Vis dėlto reikia pažymėti, jog kai kurie tyrėjai (Sridhar ir bendraautoriai, 1992 m.) nustatė, kad gydymas doksorubicinu ir verapamiliu gyvūnams yra susijęs su sunkiu toksiniu poveikiu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Į veną suleisto doksorubicino klirensas kraujo plazmoje yra greitas (pusinės eliminacijos laikas yra 10 min.), daug preparato jungiasi prie audinių. Galutinės pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 30 val.

Dalis doksorubicino metabolizuojama: daugiausiai į doksorubicinolį, mažiau į aglikoną ir verčiama gliukuronidais bei sulfatais.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>