Vaistinis preparatas: DOXORUBICIN-TEVA
Puslapis: 2


Doksorubicino tirpalą reikia švirkšti iš karto arba nepertraukiamai infuzuoti į veną. Vaisto sušvirkštus, didžiausia koncentracija kraujyje būna didesnė, todėl gali pasireikšti stipresnis toksinis poveikis širdžiai. Į raumenis arba po oda doksorubicino leisti negalima. Geriausia vienkartinę dozę per 3 – 5 min. suleisti į infuzijų sistemą, kuria lašinama skysčių. Pacientams, kuriems toksinio poveikio širdžiai rizika yra didesnė, vienkartinę dozę geriau ne iš karto švirkšti į veną, bet per 24 valandas sulašinti. Vaisto infuzavus, terapinis veiksmingumas nesumažėja, o toksinis poveikis širdžiai gali pasireikšti rečiau. Tokiems ligoniams prieš kiekvieną dosorubicino injekciją reikia matuoti išstūmimo frakciją.

Dozavimas vaikams.

Vaikus galima gydyti mažesne doksorubicino doze, kadangi jiems yra didesnė vėlyvojo toksinio poveikio širdžiai rizika. Galimas toksinis poveikis kaulų čiulpams. Stipriausiai jų funkcija slopinama 10 - 14 parą po injekcijos, tačiau ji greitai (greičiau negu suaugusių žmonių) atsigauna.

Paviršinė ar lokali (in situ) šlapimo pūslės karcinoma

Rekomenduojama vienkartinė dozė yra 50 mg. Ji ištirpinama 50 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo ir steriliu kateteriu instiliuojama į pūslę: gydymo pradžioje kas savaitę, vėliau ( kas mėnesį. Optimali gydymo trukmė dar nenustatyta, ji gali trukti 6 - 12 mėnesių. Doksorubicino vartojant šiuo būdu, priešingai nei leidžiant į veną, nurodytos didžiausios bendros dozės galima nepaisyti, kadangi iš pūslės medikamento absorbuojama labai mažai.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs organizmo jautrumas doksorubicinui, panašios cheminės sudėties preparatams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas.

Buvęs ar esantis sunkus širdies nepakankamumas.

Ūminis hepatitas.

Ankstesnis gydymas visa didžiausia bendra doksorubicino arba kitokio antraciklino doze.

Moteris nėščia arba krūtimi maitina kūdikį.

Jeigu yra šlaplės stenozė ir dėl to paciento neįmanoma kateterizuoti, šio vaisto į pūslę instiliuoti negalima. Doksorubicino nerekomenduojama instiliuoti ir tuo atveju, jeigu vėžys yra įsiskverbęs į šlapimo pūslės sienelę, yra šlapimo pūslės uždegimas arba jeigu šlapimo organuose yra infekcija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Doksorubicino sudėtyje yra laktozės.

Doksorubicino sukeltas pykinimas, vėmimas ir gleivinės uždegimas dažnai būna labai sunkūs, todėl būtinas tinkamas jų gydymas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>