Vaistinis preparatas: Fosinopril/HCT-Teva
Puslapis: 15


Duomenų apie fosinoprilio perdozavimą žmonėms yra mažai. Simptomai, susiję su AKF inhibitorių perdozavimu, gali būti hipotenzija, kraujotakos šokas, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, inkstų veiklos nepakankamumas, hiperventiliacija, tachikardija, palpitacija, bradikardija, svaigimas, nerimas ir kosulys.

Perdozavimą rekomenduojama gydyti fiziologinio tirpalo infuzija į veną. Prasidėjus hipotenzijai, pacientą būtina paguldyti ant nugaros. Svarstytinas gydymas angiotenzino II (jeigu jo yra) infuzija ir (ar) katecholaminų injekcija į veną. Jeigu vaistinio preparato perdozuota neseniai, reikia imtis priemonių, skatinančių fosinoprilio eliminaciją, pvz., sukelti vėmimą, išplauti skrandį, sugirdyti aktyvuotos anglies ir natrio sulfato). Jei yra gydymui atspari bradikardija, rekomenduojama naudoti širdies stimuliatorių. Reikia dažnai stebėti gyvybines funkcijas ir dažnai matuoti elektrolitų bei kreatinino kiekį.

Hidrochlorotiazidas

Dažniausiai pasireiškia elektrolitų trūkumo (hipokalemijos, hipochloremijos, hiponatremijos) sukelti objektyvūs ir subjektyvūs simptomai bei per stiprios diurezės sukelta dehidracija. Jeigu kartu vartojama rusmenės glikozidų, dėl hipokalemijos gali paryškėti širdies aritmija.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė ( AKF inhibitoriai kartu su diuretikais, ATC kodas ( C 09 BA 09

Fosinoprilio natrio druska yra ilgai veikiančio AKF inhibitoriaus fosinoprilato provaistas (esteris). Išgertas fosinoprilis greitai ir visiškai metabolizuojamas į fosinoprilatą, veiklų AKF inhibitorių. Fosinoprilis yra pirmasis naujos AKF inhibitorių grupės atstovas. Jo sudėtyje yra fosfinilinė grupė, kuri specifiškai prisijungia prie angiotenziną konvertuojančio fermento aktyvios vietos. Dėl fosinoprilio sukelto AKF slopinimo plazmoje sumažėja angiotenzino II kiekis, todėl plečiasi kraujagyslės, sumažėja aldosterono sekrecija.

Be to, užslopinus AKF, trukdomas bradikinino, kuris stipriai plečia kraujagysles, ardymas. Tai gali įtakoti terapinį poveikį.

Kokiu būdu tiazidiniai diuretikai sukelia antihipertenzinį poveikį, nežinoma. Manoma, kad tiazidiniai diuretikai veikia inkstų kanalėlių elektrolitų reabsorbcijos mechanizmus, todėl maždaug vienodu kiekiu padidina natrio ir chloro jonų išsiskyrimą. Dėl natrio šalinimo antriniai didėja kalio ir vandenilio karbonato išsiskyrimas. Hidrochlorotiazidas didina renino kiekį kraujo plazmoje ir aldosterono sekreciją, mažina kalio kiekį plazmoje. Kartu vartojamas fosinoprilis sumažina su hidrochlorotiazido vartojimu susijusį kalio išsiskyrimą.

Fosinoprilio ir hidrochlorotiazido antihipertenzinis poveikis yra apytikriai adityvus. Išgėrus preparato, stipriausias antihipertenzinis fosinoprilio poveikis pasireiškia maždaug po 2 – 6 val., poveikis trunka 24 valandas.

Hidrochlorotiazido diurezinis poveikis atsiranda per 2 valandas, stipriausias būna po 4 valandų, poveikis trunka apytikriai 6 – 12 valandų.

5.2 Farmakokinetinės savybės

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>