Vaistinis preparatas: Gordius
Puslapis: 9


Dviejų metų kancerogeniškumo tyrimai buvo atlikti su pelėmis, kurioms kasdien buvo sugirdoma 200 mg/kg kūno svorio, 600 mg/kg kūno svorio ar 2000 mg/kg kūno svorio dozė, ir žiurkėmis, kurioms kasdien buvo sugirdoma 250 mg/kg kūno svorio, 1000 mg/kg kūno svorio ar 2000 mg/kg kūno svorio dozė. Didžiausią dozę vartojusiems žiurkių patinams statistiškai patikimai padažnėjo kasos (acinarinių ląstelių) navikų. Žiurkių, vartojusių 2000 mg/kg kūno svorio dozę, vaisto koncentracijos pikas plazmoje yra 10 kartų didesnis, negu vaisto koncentracijos pikas plazmoje žmonių, vartojusių 3600 mg/per dieną. Žiurkių patinų kasos acinarinių ląstelių navikai yra mažo piktybiškumo laipsnio, neturėjo įtakos išgyvenimui, nemetastazavo, buvo neinvaziniai ir buvo tokie patys kaip ir kontrolinėje grupėje. Mažai tikėtina, kad minėti žiurkių patinų navikai atspindėtų kancerogeninę riziką žmogui.

Mutagenezė

Gabapentinas nesukelia genotoksinio poveikio. Standartiniuose bandymuose in vitro su bakterijų ar žinduolių ląstelėmis, mutageninio poveikio gabapentinas nesukėlė. Gabapentinas neskatino žinduolių ląstelių chromosomų aberacijos nei in vitro, nei in vivo tyrimų metu. Be to, jo vartojant žiurkėnų kaulų čiulpuose nepastebėta mikrobranduolių.

Vaisingumo pažeidimas

Gabapentinas (ne didesnė kaip 2000 mg/kg kūno svorio dienos dozė) nepažeidžia žiurkių vaisingumo ar reprodukcijos (dozė apytiksliai 5 kartus didesnė negu maksimali dienos dozė žmogui, lyginant mg/m2 kūno plotui).

Teratogenezė

Lyginant su kontroline grupe, gabapentinas girdytas iki 50, 30 ir 25 kartų didesnėmis dozėmis negu 3600 mg paros dozė žmogui (4, 5 ar 8 kartus didesnės dozės lyginant su žmogaus paros doze mg/m2), nedidina pelių, žiurkių ar triušių vaisiaus apsigimimų dažnio.

Gabapentinas lėtina graužikų kaukolės, stuburo, priekinių ir užpakalinių galūnių kaulėjimą ir tuo stabdo vaisiaus augimą. Šis poveikis pasireiškia, kai nėščioms pelėms organogenezės metu skiriama 1000 arba 3000 mg/kg/per dieną dozės, o žiurkėms prieš poravimąsi ir po jo, bei nėštumo metu skiriama 500, 1000 ar 2000 mg/kg/per dieną dozės. Šios dozės yra apytiksliai 1-5 kartus didesnės, negu 3600 mg paros dozė žmogui lyginant pagal mg/m2.

Jokio poveikio nebuvo pastebėta, kai nėščioms pelėms buvo skiriama 500 mg/kg/ per dieną dozė (apytiksliai ½ paros dozės žmogui lyginant pagal mg/m2).

Kai žiurkėms vaisingumo ir reprodukcijos tyrimų metu buvo skiriama 2000 mg/kg/per dieną dozės, teratologinių tyrimų metu buvo skiriama 1500 mg/kg/per dieną dozės ir perinatalinių bei postnatalinių tyrimų metu buvo skiriamos 500, 1000 ir 2000 mg/kg/ per dieną dozės, pastebėta padaugėjus hidronefrozės atvejų. Šių tyrimų svarba nėra žinoma, bet jie buvo susiję su sulėtėjusiu vystymusi. Šios dozės apytiksliai 1-5 kartus didesnės, negu 3600 mg paros dozė žmogui lyginant pagal mg/m2.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>