Vaistinis preparatas: Valsartan/hydrochlorothiazide Krka
Puslapis: 15


Dvigubai koduoto atsitiktinių imčių placebu kontroliuoto faktorinio modelio tyrimo metu lygintas įvairaus stiprumo valsartano ir hidrochlorotiazido derinio ir atskirų sudedamųjų dalių poveikis. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (ir 320/12,5 mg, ir 320/25 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 21,7 mm Hg ir 15,0 mm Hg bei 24,7 mg ir 16,6 mg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant placebo (atitinkamai 7,0 mm Hg ir 5,9 mm Hg), vien 12,5 mg ar 25 mg hidrochlorotiazido dozę (atitinkamai 11,1 mm Hg ir 9,0 mm Hg bei 14,5 mm Hg ir 10,8 mm Hg) ir vien 320 mg valsartano dozę (atitinkamai 13,7 mm Hg ir 11,3 mm Hg). Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (85% ir 83%) reagavo (t. y. diastolinis kraujospūdis tapo <90 mm Hg arba sumažėjo ?10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (atitinkamai 320/25 mg ir 320/12,5 mg), nei į gydymą placebu (45%), vien 12,5 mg ar 25 mg hidrochlorotiazido doze (atitinkamai 60% ir 66%) ir vien 320 mg valsartano doze (69%).

Kontroliuotų klinikinių valsartano ir hidrochlorotiazido derinio tyrimų metu pastebėtas nuo dozės priklausomas kalio koncentracijos serume sumažėjimas. Jis dažniau pasireiškė ligoniams vartojusiems 25 mg hidrochlorotiazido dozę, nei gydytiems 12,5 mg hidrochlorotiazido doze. Kontroliuotų klinikinių valsartano ir hidrochlorotiazido derinio tyrimų metu kalio koncentraciją mažinantį hidrochlorotiazido poveikį silpnino kalį organizme sulaikantis valsartano poveikis.

Ar valsartano ir hidrochlorotiazido derinys mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių sutrikimais bei mirštamumą nuo jų, nežinoma.

Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad ilgalaikis gydymas hidrochlorotiazidu mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių sutrikimais bei mirštamumą nuo jų.

Valsartanas

Valsartanas yra specifinis angiotenzino II (ANG II) receptorių blokatorius, veiksmingas pavartotas per burną. Jis selektyviai veikia AT1 receptorių, kuriuos stimuliuojant pasireiškia žinomas angiotenzino II poveikis, potipį. Valsartanui užblokavus AT1 receptorius, kraujo plazmoje padaugėja ANG II, galinčio stimuliuoti neužblokuotus AT2 receptorius ir taip neutralizuojamas AT1 receptorių sukeltas poveikis. Dalinis agonistinis aktyvumas AT1 receptoriams valsartanui nebūdingas. AT1 receptorius valsartanas blokuoja maždaug 20 000 kartų stipriau negu AT2 receptorius. Duomenų, kad valsartanas jungtųsi prie kitų širdies ir kraujagyslių sistemos reguliavimui svarbių hormonų receptorių ar jonų kanalų ar juos blokuotų, nėra.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>