Vaistinis preparatas: Valsartan/hydrochlorothiazide Krka
Puslapis: 16


Valsartanas neslopina AKF (kininazės II), kuris ANG I verčia ANG II ir skaido bradikininą. Kadangi poveikio AKF ar bradikinino ar P medžiagos poveikio sustiprėjimo neatsiranda, angiotenzino II receptorių blokatoriai kosulio sukelti neturėtų. Klinikinių valsartano ir AKF inhibitoriaus poveikio palyginimo tyrimų metu valsartano vartojusiems pacientams sausas kosulys pasireiškė reikšmingai (P ( 0,05) rečiau, nei ligoniams, vartojusiems AKF inhibitorių (atitinkamai 2,6( ir 7,9(). Klinikinių tyrimų metu valsartanas kosulį sukėlė 19,5( pacientų, kuriems sausas kosulys buvo atsiradęs ankstesnio gydymo AKF inhibitoriais metu, tiazidiniai diuretikai ( 19(, AKF inhibitoriai - 68,5( (P (0,05).

Hipertenzija sergantiems pacientams valsartanas mažina kraujospūdį, tačiau nekeičia širdies susitraukimo dažnio. Išgėrus vienkartinę dozę, daugumai pacientų kraujospūdis pradeda mažėti per 2 val., stipriausias poveikis atsiranda po 4–6 val. Antihipertenzinis poveikis po dozės išgėrimo trunka ilgiau negu 24 val. Vartojant kartotines dozes, paprastai didžiausias kraujospūdžio sumažėjimas (vartojant bet kokią dozę) pasireiškia per 2–4 savaites ir išlieka ilgalaikio gydymo metu. Kartu su hidrochlorotiazidu vartojamas valsartanas kraujospūdį mažina gerokai daugiau.

Valsartano vartojimą nutraukus staiga, atoveiksmio hipertenzijos ar kitokių nepageidaujamų klinikinių reiškinių neatsiranda.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>