Vaistinis preparatas: NOSTERON
Puslapis: 6


Eksemestanas yra negrįžtamas steroidinės aromatazės inhibitorius, struktūriškai panašus į natūralų substratą androstenedioną. Moterų po menopauzės organizme estrogenai daugiausia yra gaminami aromatazės fermentui paverčiant androgenus estrogenais periferiniuose audiniuose. Estrogenų slopinimas slopinant aromatazę yra veiksmingas ir selektyvus nuo hormonų priklausomo krūties vėžio gydymas moterims po menopauzės. Moterų po menopauzės organizme išgertas eksemestanas reikšmingai sumažino estrogenų koncentraciją kraujo serume, pradedant 5 mg doze ir pasiekiant maksimalų slopinimą (>90 %) 10–25 mg doze. Krūties vėžiu sergančios pacientės po menopauzės buvo gydytos 25 mg paros doze, bendra aromatizacija jų organizme sumažėjo 98 %.

Eksemestanas neturi jokio progestogeninio ar estrogeninio poveikio. Buvo pastebėtas nedidelis androgeninis poveikis, greičiausiai dėl 17-hidro darinių, daugiausia vartojant dideles dozes. Atlikus tyrimus, kurių metu buvo skiriama vartoti daug kasdieninių dozių, eksemestanas neturėjo jokio nustatomo poveikio kortizolio ar aldosterono biosintezei antinksčiuose, matuotai prieš ar po provokacijos AKTH, tokiu būdu parodant jo selektyvumą kitų fermentų, dalyvaujančių steroidų apykaitoje, atžvilgiu.

Taigi pakeičiamojo gydymo gliukokortikoidais ar mineralkortikoidais nereikia. Nuo dozės nepriklausomas nedidelis LH ir FSL koncentracijos kraujo serume padidėjimas buvo pastebėtas net vartojant mažas dozes, tačiau toks poveikis yra būdingas šiai farmakologinei klasei ir kyla greičiausiai dėl estrogenų koncentracijos sumažėjimo, kuris grįžtamojo ryšio būdu stimuliuoja gonadotropinų išskyrimą iš hipofizės taip pat ir moterims po menopauzės.

Papildomas ankstyvojo krūties vėžio gydymas

Atlikus daugiacentrį atsitiktinės atrankos dvigubai aklą tyrimą, kuriame dalyvavo 4724 postmenopauzinio amžiaus moterys, sergančios estrogenų receptorius turinčiu arba nepatikslintu pirminiu krūties vėžiu, pacientės, kurios nesusirgo po 2–3 metus trunkančio papildomo gydymo tamoksifenu, buvo atsitiktinai atrinktos 2–3 metus vartoti eksemestaną (po 25 mg per parą) arba tamoksifeną (20 ar 30 mg per parą), kad būtų užbaigtas bendras 5 metų trukmės gydymas hormonais.

Gydymo, kuris vidutiniškai truko maždaug 30 mėnesių, ir stebėjimo, kuris vidutiniškai truko maždaug 52 mėnesius, rezultatai parodė, kad nuoseklus gydymas eksemestanu po 2–3 metų papildomo gydymo tamoksifenu buvo susijęs su kliniškai ir statistiškai reikšmingai pailgėjusia trukme be ligos (disease-free survival – DFS), palyginti su toliau tęsiamu gydymu tamoksifenu. Analizė parodė, kad stebimuoju laikotarpiu eksemestanas sumažino krūties vėžio pasikartojimo riziką 24 %, palyginti su tamoksifenu (rizikos santykis 0,76; p=0,00015). Teigiamas eksemestano, vartojamo po tamoksifeno, poveikis, vertinant DFS, buvo akivaizdus, nepaisant limfmazgių būklės ar buvusios chemoterapijos.

Eksemestanas taip pat reikšmingai sumažino kitos krūties vėžio riziką (rizikos santykis 0,57, p=0,04158).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>