Puslapis: 2

Klinikinis vaizdas labai įvairus. Ligos pradžia gali būti ūmi, o kartais ligonis jos net nepastebi. Kai kurie ligoniai pradžioje skundžiasi nedideliu šalčio krėtimu, bendru silpnumu, padidėjusiu jautrumu, o kartais vangumu. Ima skaudėti galvą ir galūnes. Kūno odos temperatūra dažniausiai subfebrili, retkarčiais pakyla iki 39— 40° ir laikosi 1— 2 savaites. Ligos pradžioje pastebima psichomotorinis sujaudinimas, maniakinė psichozė arba depresija.

Visiems ligoniams būdingas miego sutrikimas. Mieguistumas dažniausiai būna padidėjęs ir tęsiasi savaitę ar net keletą mėnesių. Užmiega ligoniai valgydami, kalbėdami. Išbudinti jie atsako nenoriai, keliais žodžiais, bet teisingai, ir vėl užmiega.

Kartais ligoniai kenčia nuo nemigos arba naktį nemiega, o dieną miega.

Liga pažeidžia akių judinamuosius branduolius (n. oculomotorius): vokai nusileidžia, akys žvairuoja, daiktai dvejinasi, išryškėja atvirkščias Argailio— Robertsono simptomas (į šviesą v y z d ž i a i reaguoja, tik neakomoduoja, ir akių obuoliai nekonvercruoja).

Dažnai padidėja seilėtekis, prakaitavimas, veido riebalinių liaukų sekrecija. Pasitaiko ir atskirų raumenų spazmai, pvz., pilvo, veido raumenų, o ypač diafragmos, dėl to ligonis žagsi; žagsėjimas būna vienas iš ankstyvųjų ligos simptomų.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą