Vaistinis preparatas: Valsacombi
Puslapis: 17


Farmakokinetikos tyrimo metu pacientų, kuriems buvo lengvas (n=6) arba vidutinio sunkumo (n=5) kepenų funkcijos sutrikimas, organizme valsartano ekspozicija buvo maždaug 2 kartus didesnė negu sveikų savanorių organizme.

Duomenų apie žmonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gydymą valsartanu nėra (žr. 4.3 skyrių). Kepenų ligos reikšmingo poveikio hidrochlorotiazido farmakokinetikai nesukelia.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Valsartano ir hidrochlorotiazido derinio, vartojamo per burną, toksiškumas buvo tiriamas su žiurkėmis ir mažosiomis beždžionėmis tyrimų, trukusių ne ilgiau kaip šešis mėnesius, metu. Duomenų, kuriais remiantis, terapinių preparato dozių žmonėms vartoti būtų negalima, negauta.

Lėtinio toksiškumo tyrimų metu gauti duomenys apie derinio sukeliamus pokyčius rodo, kad toksinį poveikį tikriausiai sukelia valsartanas. Stipriausias toksinis poveikis pasireiškė inkstams, mažosioms beždžionėms toks poveikis buvo stipresnis negu žiurkėms. Valsartano ir hidrochlorotiazido derinys sukėlė inkstų pažeidimą: nefropatiją su kanalėlių bazofilija, šlapalo ir kreatinino koncentracijos plazmoje bei kalio koncentracijos serume padidėjimą, šlapimo ir elektrolitų kiekio šlapime padidėjimą (žiurkėms tokį poveikį sukėlė 30 mg/kg kūno svorio valsartano ir 9 mg /kg hidrochlorotiazido bei didesnė paros dozė, mažosioms beždžionėms (marmozetėms) – 10 mg/kg kūno svorio valsartano ir 3 mg /kg hidrochlorotiazido bei didesnė paros dozė). Manoma, tokius pokyčius sukėlė pakitusi inkstų kraujotaka. Perskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus ploto, tokios žiurkėms girdytos dozės buvo 0,9 ir 3,5 karto, o mažosioms beždžionėms 0,3 ir 1,2 karto didesnės nei didžiausia rekomenduojama dozė žmonėms (DRDŽ). Skaičiavimo metu daryta prielaida, kad geriama paros dozė yra 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido, o pacientas sveria 60 kg.

Didelės valsartano ir hidrochlorotiazido derinio dozės sukėlė su eritrocitais susijusių rodmenų (eritrocitų kiekio, hemoglobino, hematokrito) sumažėjimą (tokį poveikį sukėlė 100/31 mg/kg kūno svorio ir didesnė paros dozė žiurkėms bei 30/9 mg/kg kūno svorio ir didesnė paros dozė mažosioms beždžionėms). Perskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus ploto, tokios girdytos dozės žiurkėms buvo 3,0 ir 12 kartų, o mažosioms beždžionėms 0,9 ir 3,5 karto didesnės nei didžiausia rekomenduojama dozė žmonėms (DRDŽ). Skaičiavimo metu daryta prielaida, kad geriama paros dozė yra 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido, o pacientas sveria 60 kg.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>